Sausas sausis man prasidėjo dar gruodžio pabaigoje. Gali būti, kad dėl šio sprendimo kalta buvo pokalėdinė depresija. Jos atsiradimo priežastis – farširuoto karpio trūkumas ant kalėdinio stalo.
Matot, aš nežinojau, kad Lietuvoje gyvais karpiais nebeprekiaujama. Nori farširuotos žuvies – pasigauk pats. Susidūręs su šia baisia realybe, spjoviau ir tariau kaip Valinsko personažas senajame „Dviračio Šou“: jeigu jau taip, tai tada nafik. Ir kaip mat nusausinau dietą.
Kokie pastebėjimai?
Ties pirmos savaitės pabaiga susitvarkė miegas. Žymiai lengviau sekėsi užmigti. Atsikelti irgi nebuvo jokių problemų. Telefono žadintuvas tikriausiai pamanė, kad pasikeitė ryšio priemonės šeimininkas, mat papildomai jo rytais niekas nejungė. Taip pat pastebėjau, kad miego kokybė pagerėjo, nepaisant trukmės sumažėjimo, net tomis dienomis, kai sportuodavau ir būdavau fiziškai pavargęs.
Antros savaitės pabaigoje dingo irzlumas, tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Pradėjo atrodyti, kad viskas yra laikina, nieko nėra amžino, viskas praeina arba bet kokiu atveju pasikeis, o jei labai reikės, tai ir pats viską pakeisiu: čia ne man dalykai atsitinka, o aš juos darau. Žodžiu, atsirado gebėjimas matyti prošvaistę tunelio gale. Pradėjau su savimi šnekėti „YouTube“ pasakorių citatomis. Tiesa, į depresiją puolė telefono žadintuvas, mat pasijuto niekam nereikalingas, nes jau nebebuvo naudojamas.
Praėjus trims savaitėms, atsirado euforija dėl visko, kas aplink. Neurologai tikriausiai sakytų, kad susireguliavo dopaminas. Bet man atrodo, kad kaip tik buvo juntamas natūralus jo perteklius. Atsirado noras atšvęsti. Bet! Mano nuostabai, užteko proto išvengti lietaus, sniego ir šlapdribos.
Na, o po keturių savaičių… grįžau į Lietuvą. Čia ir baigėsi sausra.
Žvaigždžių mirtys. Pensijų išgaravimas. Ikiteisminiai tyrimai. Paauglių žaginimai. Augančios kainos. Penkiolikmečio paieška. Valdžios vartymaisi. Ūkininkų protestų akcijos. Palūkanos. Jardas bankų pelno... (dar techninės apžiūros nepraėjau, nes rankinio stabdžio efektyvumas yra 15, o reikia 16).
Sąrašą būtų galima tęsti dar ilgai, bet ir tokio pakanka, kad kiltų mintis vasarį paskelbti šlapiu. Na, nes, o ką mes prarasim? Darbą televizijoje? Prekybos tinklo rėmimą? Kur? Lietuvoje? Nejuokinkit.
Taip, gyvenimo trukmę susimažinsime. Bet taip tik geriau! Kaip rašiau anksčiau, gyventi ilgai ne vien neapsimoka, bet taip pat yra nuodėminga, labai savanaudiška ir kenksminga visuomenei. Nieko mes savo ilgu gyvenimu nenudžiuginsime.
Geriausiu atveju, būsime našta. Leiskite paklausti, kas mums pensiją mokės? Tas penkiolikmetis, kurio niekaip neranda, ar ta paauglė, kurią išprievartavo, einančią namo iš mokyklos? Skamba baisiai? Taip ir turi skambėti. Nes baisu ir yra.
Aišku, užuot paskelbus šlapią vasarį, galima būtų tiesiog bėgti. Deja, nebėra, kur bėgti. Jungtinė Karalystė, panašu, bus vienintelė Didžiojo septyneto narė, kurios ekonomika kitąmet patirs recesiją. Pagaliau, kaip matome plika akimi, Brexit‘as atneša gerų rezultatų. Kalbama, kad britai pagaliau pajus tikrąjį Brexit‘o skonį per vasaros atostogas Europoje. Beje, konservatorių partija ten vis dar valdžioje. Nuoseklumas. Stabilumas.
Kad būtų jums visiems dar smagiau, sužinokite, kad, anot Tarptautinio Valiutos Fondo, Rusijos ekonomika kitąmet augs sparčiau nei Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Neblogai? Nukankinta karo Rusija augs greičiau už taikoje gyvenančias Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Karą, akivaizdu, laimim. Sankcijos veikia.
Jūs manote, kad čia tik tokia fazė? Kad kovą jau viskas baigsis? Nebijokite. Šlapti galėsime ir kovą.
Jau kitą mėnesį savivaldos rinkimuose Kaunas išsirinks Matijošaitį, Širvintos – Pinskuvienę, o Druskininkai – nežinau ką, bet tikrai bus geras dvarininkas. Tad Vilniui teks atsakyti, išrenkant Zuoką. Mes nebūsim pastumdėliai ir pajuokos objektas.
Jei reikia daugiau motyvacijos šlapti, sužinokite, kad – anot lenkų žiniasklaidos – Rusijoje valdžia jau įvedė didesnes degtinės kainas bei ėmėsi priemonių pažaboti samanės gamintojus ir prekeivius. Lenkų žiniasklaida tvirtina, kad motyvacija nėra tautos sausinimas. Anaiptol. Atrodo, kad taip bandoma surinkti papildomų mokesčių tolesniam karo vykdymui.
Žinoma, visa tai – (pusiau) juokai. Kad ir kaip viskas prastai atrodo, kad ir kaip blogai viskas valdoma, kad ir kaip mūsų ateitis niekam nerūpi, kol Ukrainiai duos ginkluotės, tol mes dar galime naiviai tikėtis, jog gyventi apsimoka. Pakentėkim dar. Nedaug liko.
Nesušlapkit. Nes dar susirgsit.
