Deja, įprasta kompleksinė namų renovacija, renovuojant namo inžinerines sistemas, apšiltinant ir namo sienas, šiuo metu ėmė strigti. Priežastis – išaugusios renovacijos darbų ir medžiagų kainos bei pabrangęs kreditas. Dėl to renovacijos sąnaudos išaugo maždaug dvigubai, o jos atsiperkamumas išsitęsė daugiau nei 50 metų. Todėl kompleksinės namų renovacijos patrauklumas butų savininkų akyse stipriai smuko.
Ką daryti? Manau, kad išeitis šiuo metu – mažoji renovacija: šilumos mazgo renovavimas ir jo automatizavimas, šilumos sistemų (stovų) subalansavimas bei individualaus šilumos reguliavimo (16–24 °C intervale) įdiegimas ant kiekvieno radiatoriaus ir individualios šilumos apskaitos bute įdiegimas. Tokia mažoji renovacija leistų sutaupyti apie 20 proc. šilumos sąnaudų. Mažosios renovacijos kaina siekia 3000–5000 eurų (priklausomai nuo apimties).
Tačiau net 80 proc. tokios renovacijos sąnaudų dengia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Todėl butui ji kainuotų tik 600–1000 eurų ir atsipirktų per 5 metus. Vilniuje iš maždaug 5300 renovuotinų namų bent dešimtadalyje jų šilumos mazgai tebėra nerenovuoti ir (ar) neautomatizuoti, o šildymo sistemos yra išbalansuotos daugiau nei pusėje visų daugiabučių namų. Tačiau iš Vilniaus APVA paraiškų šiai mažajai renovacijai praktiškai negauna. Klausimas – kodėl?
Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) (šilumos siurblių (oras-vanduo ir/ar geoterminių) bei saulės elektrinių ant stogo ir/arba nutolusių saulės elektrinių) naudojimas ir (ar) įdiegimas daugiabučiame name – šiam tikslui daugiabučiame name reikėtų įsteigti energetinę bendriją. Valstybės parama AEŠ diegimui dabar yra skiriama tik tada, kai tai daroma visos daugiabučio namo renovacijos metu (APVA padengia 30 proc. sąnaudų). Atrodo, kad AEŠ diegimas turėtų būti patrauklus butų savininkams, nes stipriai sumažėtų elektros ir šilumos sąskaitos.
Kitas variantas – ESCO (via Energy Service Company – per energijos paslaugų kompaniją) modelio įdiegimas. ESCO modelio taikymas vykdant daugiabučių namų renovaciją greičiausiai būtų patrauklus butų savininkams, nes jiems nebereikėtų patiems imti kreditų (tai darytų šilumos tiekimo kompanija, pvz., AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (arba kita energetinių paslaugų kompanija). Šilumos tiekimo arba kita energetinių paslaugų kompanija sudarytų su butų savininkais ilgalaikes sutartis, fiksuodama esamas šilumos sąnaudas, o naujos (dėl renovacijos sumažėjusios) energijos sąnaudos būtų taikomos tik po to, kai energetinių paslaugų kompanija padengtų namo renovacijai paimtą kreditą. Problema diegiant ESCO modelį daugiabučių namų renovacijai – iš kur energetinių paslaugų kompanijai gauti ilgalaikį (bent 25 metams) lengvatinį (su 1–3 proc. palūkanų) kreditą? Tokį kreditą suteikti arba jį garantuoti gali tik valstybė (geriausiai – per valstybinį plėtojimo banką, kurį reikėtų kuo greičiau įsteigti). Galiausiai, atrodo, kad ESCO modelis būtų patrauklus tik kartu su renovacija daugiabučiame name įdiegiant AEŠ. Kitu atveju atsiperkamumas būtų per ilgas.