Vengrija ir Turkija sąmoningai silpnina bloko galią. Per karą kiekvienas patikimas, motyvuotas ir gerai ginkluotas sąjungininkas – brangiau už auksą. Švedija ir Suomija kaip tik tokios šalys. Visi NATO ratifikavo jų prašymą priimti į NATO. O Vengrija ir Turkija įjungė durnių.
Dvi NATO narės ciniškai ir atvirai daro tai, ko nori Rusija. Ne šiaip sau torpeduoja Švedijos ir Suomijos priėmimą. Išsidirbinėja, ypač Turkija. Piestu stoja prieš NATO plėtrą ir artėjimą prie Rusijos sienų. Daro taip, kaip reikalauja Putinas. Daro tai geriau už Putiną.
NATO šalys remia Ukrainą ginklais. Vengrija ir Turkija ne. „Bayraktar“ neturėtų klaidinti. Bayraktarus Ukraina pirko. Vengrija netgi neleidžia per savo teritoriją NATO šalims gabenti ginklų Ukrainai. Dabar tokie būna sąjungininkai? Baikit, nemanau.
O kaip tai gali pakeisti NATO? Kaip įveikti šitą Rusijos penktąją koloną? Niekaip. Sprendimai NATO priimami vienbalsiai arba atmetami. Veto, ir taškas.
Nesinori nė galvoti, o kas, jei Rusija vietoj Ukrainos ar tuoj po Ukrainos, jei ukrainiečiai būtų neatsilaikę prieš orkų ordas, būtų užpuolusi Estiją, Lietuvą? Kaip aktyvuoti NATO 5 str. su tokiais taikiais „sąjungininkais“, kaip Vengrija, ar „tarpininkauti“ tarp Rusijos ir Ukrainos pasišovusia Turkija?
Niekaip. Kol, laukdami 5 str. įjungimo, estai / lietuviai vieni nelygiame mūšyje kautųsi su Rusija, o Talinas ar Vilnius būtų daužomi X-22 ar panš. raketomis, Orbanas aiškintų, kad estai ir lietuviai yra rusai, o Erdoganas pasisiūlytų patarpininkauti tarp užpultųjų ir fuhrerio mainais už karo įšaldymą atiduodant užgrobtą Narvą ar Suvalkų koridorių.
Persūdyta? Dėliokim faktus.
Orbanas pareiškė, kad Vengrija rytuose turi sieną su Rusija, o ne su Ukraina. NATO narės premjeras su nacistinio reicho fuhreriu Putinu, kuriam nėra nei Ukrainos valstybės, nei ukrainiečių tautos, o tik rusai, iškrypę iš kelio, pasirodo, vienminčiai. O dar Orbanas vadino Ukrainą niekieno žeme.
„Rosatom“ Vengrijoje stato atominę elektrinę. Vengrijos ministrai skraido į Maskvą aptarti reikalų su Bunkeriu. Orbanas gynė KGB-FSB patriarchą Kirilą nuo sankcijų. Vengrija apskritai piestu stoja prieš naujas ES sankcijas Rusijai, o seniau įvestas reikalauja panaikinti.
Orbanas skleidžia Kremliaus mitą, kad Rusijos neįmanoma nugalėti, todėl karą reikia įšaldyti agresorės sąlygomis. O ką tik pragydo kaip fuhrerio šeškė Medvedevas: „Ukraina galės patekti į NATO, jei pažadės neužpulti Vengrijos.“
Su tokiu sąjungininku ir priešai nebūtini. Dar kiek, ir Orbanas įkurs Rusijos karinę bazę prie sienos su Ukraina nes, nu gi, gali užpulti Ukraina.
„Erdogan der brandstifter“ – su Erdogano foto ir tokiu užrašu ant viršelio ką tik pasirodė „Stern“. Erdoganas – padegėjas. Tam, kad įtvirtintų vienvaldystę Turkijoje, Erdoganas kursto pavojingus konfliktus, įskaitant Vokietiją, teigia Vokietijos žurnalas.
Bet grįžkim prie NATO. Kaip NATO tikslo šiame kare – Ukrainos pergalės ir visų užgrobtų jos žemių išvadavimo – siekia narė Turkija?
Rusija, prekiaudama su ES, apeina sankcijas per Turkiją. JAV iždo sekretorės pavaduotojas W.Adeyemo dar vasarą įspėjo Turkijos bankus ir bendroves dėl antrinių sankcijų taikymo, jei toliau kolaboruos su Rusija.
Turkija neįvedė Rusijai sankcijų. Jos prekybos su Rusija vertė nuo karo pradžios kas mėnesį augo. Vien gruodį eksportas į Rusiją padvigubėjo – iki 1,31 mlrd. dolerių. Vasarą Turkijos užsienio reikalų ministras Cavusoglu pareiškė, kad Rusija teisėtai reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas mainais į Ukrainos grūdų eksportą.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ paskelbė tyrimą, atskleidžiantį, kad Turkijos bendrovės Rusijos bendrovėms, kurioms pritaikytos sankcijos, per karą patiekė bent tris partijas JAV elektronikos, mašinų ir atsarginių dalių, skirtų karo reikmėms. Pati Turkija pardavė sunkvežimių ratų ir amerikietiškų filtrų varikliams.
Turkija iki šiol savo oro uostuose aptarnaudavo Rusijos po karo pavogtus „Boeing“ orlaivius. Tik JAV pagrasinus įvesti antrines sankcijas, Ankara perspėjo Maskvą užsuksianti šį čiaupą.
Rugsėjį Erdoganas pareiškė, kad Turkija gali atsigręžti į Rusiją, jei JAV nepatieks jai naikintuvų. Apskritai atvejų, kai galima teigti, kad narystė NATO Turkijai yra reikalinga kaip šantažo priemonė siekiant tikslų, kurie su Vakarų demokratijų vertybėmis prasilenkia, – n+k.
Laikas nustoti meluoti sau ir slėpti galvą smėlyje: Rusijos penktoji kolona NATO turi veto teisę. Viskam. NATO paralyžius karo su Rusija ar Kinija atveju – skaudi tikrovė, o ne sapno košmaras.
Prasidėjus karui daug kas norėjo reformuoti JT, išvyti Rusiją iš Saugumo Tarybos, kurioje agresorius turi nuolatinę vietą. Bet gal svarbiau apsikuopti savo kieme – NATO ir ES? Karo metu reikia veikti greitai. NATO būtina reformuoti. Kaip?
Šalys, kurios jau ratifikavo Suomijos ir Švedijos priėmimą, NATO viršūnių susitikime Vilniuje turėtų įkurti naują NATO, o įkūrusios naują išstoti iš senojo, palikdamos ten Orbaną su Erdoganu. Nesąmonė? Pavojinga dabar, kai Ukrainai reikia NATO paramos?
NATO yra laisvųjų, o ne vergų sąjunga. Laisvas nuo vergo ir ypač Rusijos penktosios kolonos tuo ir skiriasi, kad yra laisvas kalbėti ir veikti. Mąstyti ir sugalvoti. Klausimas, ar Lietuva turi lyderių, galinčių iškelti šią idėją Vilniuje per NATO samitą birželį?
NATO nebeturėtų trintis autoritarai, kaip iki šiol. XXI a. iššūkiai nebeleidžia tokios prabangos. Vakarų demokratijos savo gynybiniame bloke turi aiškiai įvardyti demokratijos erozijos požymius, kuriuos nustačius šalies narystė NATO suspenduojama.
Mintis apie naują NATO nebus priimta?
Lietuvos ir Lenkijos kritiško požiūrio į Rusiją, su kuria negalima susisieti nordstrymais ir kitais vamzdžiais, prekiauti ir draugauti, ypač po Krymo ir Donbaso užgrobimo, NATO partneriai nepriėmė iki pat vasario 24-osios ryto. Netgi šaipėsi, globėjiškai aiškindami, kad mes ligoniai – turim neišgydomą rusų okupacijos kompleksą.
O dabar atsiprašinėja triskart dienoj prieš valgį: „Jūs buvot teisūs dėl Rusijos.“
Pirma buvo žodis. Tas žodis buvo pas Dievą. Ir žodis buvo Dievas. Vengrijai ir Turkijai reikia labai aiškaus signalo apsispręsti, su kuo jos eina. Sąjungininkai reikalingi ne kojoms kaišioti ir tikrai ne kaip pagaliai į ratus. Sąjungininkai reikalingi apsiginti.
Pagaliau, o ką siūlot? Laukti, kol vietoj Erdogano ir Orbano ateis demokratai? Gali ir nesulaukti. Nesena istorija ir geopolitinis kompasas primena. Žiaurią geopolitinę klaidą NATO jau padarė, kai 2008 m. nepriėmė į bloką Ukrainos.
Už tai iš Rusijos gavom karą. Už karą brangiai mokam.
A la guerre comme à la guerre. Kare kaip kare. Stiprėjant Kinijai su atvira penktąja kolona nepatrauks net galingiausias pasaulio blokas NATO.
