Darbo partija (DP) neseniai išsirinko naują pirmininką. Juo tapo Andrius Mazuronis, įveikęs du gerokai radikalesnius kandidatus, nemažai žinomumo įgijusius per „Covid-19“ pandemiją, – Aidą Gedvilą ir Marijų Veličką. Jeigu A. Mazuroniui būtų nepavykę, tikėtina, kad „darbiečiai“ dabar artėtų link kraštutinių pažiūrų. Tačiau politiko pergalė neatsakė į klausimą, kuo Darbo partija po V. Uspaskicho pasitraukimo gali būti patraukli rinkėjams. Partijos identiteto klausimas yra didžiausia spręstina problema.
Proveržio ir gerų naujienų savivaldos rinkimuose tikėtis sunku. Prasti rezultatai pasiekti ir prieš ketverius metus, kai fiksuotas blogiausias visų laikų DP pasirodymas savivaldos rinkimuose. Tada DP iškovojo vos 61 mandatą. Partija turi vos vieną mero postą, tik du kandidatai 2019 m. rinkimuose varžėsi antrame merų rinkimų ture. „Darbiečių“ stiprybė niekada nebuvo didmiesčiai. Partija turi atstovų tik Vilniaus ir Šiaulių miestų tarybose. Tačiau čia dėl pergalių mero rinkimuose kovoti nepavyks. Vilniuje į meres kandidatuoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Šiauliuose iškelta Danguolė Martinkienė.
Tiesa, bendras merų skaičius gali ir išaugti – rinkimuose dalyvauja trys Seimo nariai: Valentinas Bukauskas (Telšiai), Viktoras Fiodorovas (Kėdainiai) ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė (Marijampolė). Galbūt tai rodo, kad DP siekia žūtbūt stiprinti savo padėtį savivaldoje. Bet Seimo narių pasirinkimą siekti merų postų galima interpretuoti ir kaip tikėjimo partijos sėkme 2024 m. Seimo rinkimuose stoką. Turbūt geriausius šansus turi 2020 m. vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas V. Bukauskas. Tačiau vargu, ar bendras partijos rezultatas bus žymiai geresnis negu 2019 m.
„Laisvės ir Teisingumo“ sėkmė rinkimuose turi vieną labai aiškų kriterijų – tai Artūro Zuoko pasirodymas Vilniuje. Jeigu A. Zuokui pavyks iškovoti pergalę, o partijos sąrašas gaus solidų palaikymą, tai partijai dar kurį laiką gali užtikrinti dotaciją iš valstybės biudžeto. Trijų politinių jėgų susijungimas nevyko sklandžiai – nė vienas iš penkių su „Tvarka ir teisingumu“ išrinktų merų dabar nesieks perrinkimo su jungtine partija. Trečios kadencijos sieks tik buvęs Lietuvos laisvės sąjungos narys, Švenčionių meras Rimantas Klipčius. Vargu, ar partija turi realias galimybes sėkmingai pasirodyti tiek savivaldos, tiek 2024 m. Seimo rinkimuose.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai šie rinkimai veikiausiai baigsis įprastai – pergalėmis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Jeigu Šalčininkuose vėl laimės Zdzislavas Palevičius, tai nebekandidatuojančią ilgametę Vilniaus rajono merę Mariją Rekst sieks pakeisti Waldemaras Urbanas. Čia intriga kiek didesnė – savivaldybėje vyksta demografiniai pokyčiai, mažėja lenkų tautybės asmenų. Vis dėlto, veikiausiai virsmas įvyks dar ne šiemet – 2019 m. M. Rekst laimėjo dar pirmajame ture, tad pokyčių laukti ankstoka.
Lietuvos regionų partija veikiausiai geriausiai pasirodys Širvintose, kur perrinkimo siekia Živilė Pinskuvienė. Ši partija turės daugiausia kandidatų sąrašų iš visų neparlamentinių jėgų – 34. Tačiau rezultatas turbūt bus panašus į pasiektą 2019 m. – kelios dešimtys mandatų.
2019 m. savivaldos rinkimuose daugiausia mandatų – po 274 – gavo Tėvynės sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija. Tačiau, jeigu sudėtume visų politinių komitetų mandatus, gautume dar didesnį skaičių – 317. Vis dėlto, Seimui priėmus Rinkimų kodeksą ir jį lydinčius įstatymus, politinių komitetų padėtis nebėra tokia privilegijuota, kaip iki tol. Dabar jų pareigos yra analogiškos politinėms partijoms. Būtent papildoma administracinė našta ir padarė didžiausią įtaką sumažėjusiam komitetų skaičiui – jis sumenko tris kartus. 2019 m. dalyvavo 97, šiemet – tik 32 komitetai, kurie varžysis 24 savivaldybėse.
2019 m. merų postus iškovojo 12 politinių komitetų. 7 jų iškelti merai perrinkimo vėl siekia su politiniais komitetais, keturi prisijungė prie partijų: Vytautas Grubliauskas (Klaipėda), Ramūnas Godeliauskas (Rokiškis) ir Valentinas Tamulis (Kėdainiai) kandidatuoja su socialdemokratais, o Živilė Pinskuvienė – su Lietuvos regionų partija. Stipriausi ir didžiausią įdirbį turintys politiniai komitetai varžysis ir šiuose rinkimuose, tad nors mandatų ir merų postų skaičius bus sumažėjęs, bet jie vėl Lietuvos kontekste atrodys solidžiai.
Tokios unikalios padėties, kaip po 2019 m. savivaldos rinkimų, kai didžiausias kurios nors partijos valdomas miestas buvo Alytus, šį kartą nebus. Tarp Vilniaus favoritų yra nepartinis Mykolas Majauskas, bet yra ir partijoms priklausantys Artūras Zuokas ir Valdas Benkunskas. V. Grubliauskas ir jo bendražygiai suvienijo jėgas su socialdemokratais. Kaune veikiausiai nenugalimas yra Visvaldas Matijošaitis. Artūro Visocko pozicijos Šiauliuose ir Ryčio Mykolo Račkausko Panevėžyje taip pat gana tvirtos. Vis tik Panevėžio rinkimai atrodo intriguojamai – iššūkį merui mes abu mieste išrinkti vienmandatininkai: konservatorius Bronius Matelis ir „valstietis“ Deividas Labanavičius. Tiesa, gera naujiena Panevėžio merui tapo tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas neseniai jį išteisino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi byloje.
