Vyriausioji rinkimų komisija šįkart buvo negailestinga – neleido dalyvauti rinkimuose tiems, kas nesugebėjo tvarkingai suvesti savo duomenų, nemokėjo įkelti nuotraukų ar neprisiminė savo biografijos. Dalyvavimas rinkimuose vėl tampa elito pramoga. Kandidatuoti gali tik išsilavinę, protingi ir turtingi, o paprastas žmogus, prie Leonido Brežnevo baigęs 8 klases ir tarp gimtojo kolūkio griuvėsių tebelaukiantis, kol valdžia juo pasirūpins, liks neatstovaujamas net ir savivaldybės taryboje.
Paskui stebėsitės, kodėl pusė Lietuvos rinkimų dieną neužsuka į balsavimo apylinkes ir svarstysite, esą būtų neprošal įvesti privalomą dalyvavimą rinkimuose ir numatyti baudas tiems, kas nebalsuos. Prievarta čia nieko nepakeis, jeigu žmogus kandidatų sąrašuose neras panašių į save. Sotus alkano neužjaučia, o VRK anketą sugebantis užpildyti politikas vargu ar supras, ko labiausiai reikia prieš krautuvės atidarymą prie jos durų pamėlusiais veidais Landsbergius keikiantiems miestelėnams.
Paskui tokie, išrinkti daugumos, skaičiuojamos nuo atėjusios balsuoti mažumos, taško viešuosius pinigus visokiems tvaraus judrumo projektams ir pernelyg gerai gyvenančių kaimynų gyvenimo sąlygų pagerinimui. Antai mano rajono savivaldybė įsigijo tris aštuonių vietų elektromobilius, įrengė įkrovimo stoteles ir sukūrė mobiliąją programėlę, per kurią jau šį pavasarį galėsiu užsisakyti nemokamą kelionę į rajono centrą ar link pamėgtų grybavimo vietų, o savo opelį palikti rūdyti kieme. Sakė, iki Seinų „Biedronkos" neveš, tai kokia čia nauda paprastam žmogui?
Elitas džiūgauja dėl Taivano investicijų į kelias labai pažangias sostinės įmones, įdarbinančias akiniuotus moksliukus, baigusius ne kiekvienam įkandamas informacinių technologijų ir inžinierinių mokslų studijas. Esą taip atsipirko mūsų šalies parama nuo Kinijos liaudies glėbio atsiplėšti siekiantiems Taivano separatistams ir visa landsberginė vertybinė užsienio politika.
Kokia nauda iš tų analogų pasaulyje neturinčių lustų gamybos bus parūdijusio pienovežio vairuotojui iš Krosnos arba pernai matematikos egzamino neišlaikiusiems Seirijų abiturientams? Kinija bent pirko iš mūsų tikrus apčiuopiamus daiktus, kuriuos gamino paprastas už minimalią algą dirbantis Lietuvos žmogus: pieno miltelius, lentgalius, rusiškus gelžgalius su lietuviškomis etiketėmis. Prisikarksėjom apie demokratiją ir laisvę – daugiau nepirks.
Ir nesakykit, kad mokesčiai iš tų lustų ir mikročipų gamybos pakels visą šalies ekonomiką. Politikai ras būdų juos ištaškyti visokiems tvarumo projektams, o dėl tų kosmines algas gaunančių moksliukų perkamosios galios padidėjimo tik dar labiau pakils kainos parduotuvėse. Vėl reikės didinti pašalpas ir pensijas – tas ant to išeina.
Nepaisant visų VRK pastangų užkardyti galimybę į savivaldybių tarybas patekti ne tik elito atstovams, bet ir tikriems liaudies deputatams, labai pasistengęs kandidatų sąrašuose dar randu įdomių žmonių. Jeigu norite išsirinkti tikrą liaudies deputatą, vadovaukitės šiais mano patarimais, sukauptais per kiekvienus rinkimus atidžiai nagrinėjant kandidatų sąrašus, anketas ir reklamas popierinėje spaudoje bei socialiniuose tinkluose.
Nežiūrėkite į pirmuosius sąrašų penketukus, nes ten dažniausiai būna surašyti valdžios jau sugadinti turtingi ir išsilavinę miestų ir rajonų elito atstovai. Nenušlifuotų politikos brangakmenių ieškokite giliau, tarp žmonių, surašytų sąrašų pabaigoje, kurie ten atsirado vien dėl skaičiaus, ir įkalbėti kandidatuoti žodžiais „vis tiek neišrinks" ir „tau nieko nereikės daryti".
Kokybiška nuotrauka, padaryta profesionalaus fotografo studijoje su šviesiu fonu, retušuoti spuogai ir randai, sušukuoti plaukai, švariai nuskustas veidas arba kirpėjo palyginta barzda – lengviausiai aptinkami elitinio kandidato požymiai. Tokius aplenkę žiūrėkite į žmones, kurie prisistato iškirpę savo veidą iš grupinės kaimyno laidotuvių dalyvių nuotraukos. Tinka, jeigu kandidatą kažkas nufotografavo kepantį šašlykus paežerėje, o sulietame fone galima įžiūrėti krūmuose besišlapinančias figūras. Netiks, jeigu kandidatas nusifotografavo su tobulai užrištu kaklaraiščiu, o kostiumas guli tarsi specialiai būtų siūtas pagal jo figūrą. Liaudies deputatas švarką velkasi nenoromis ir su juo jaučiasi beveik kaip su antrankiais. Sagos turi nesueiti ant pilvo arba švarkas kaboti tarsi ant varnėnų baidyklės, tuomet galite būti tikri, kad neapsigausite ir netyčia neišrinksite tarptautiniais žodžiais šnekančio eurobiurokrato.
Išsirinkę kelias tinkamas pavardes, jei tik jų, apsaugok Viešpatie, nėra valdančiosios daugumos partijų sąrašuose, tolimesnes tikrojo liaudies deputato paieškas galite perkelti į interneto platybes. Idealiu atveju jūsų kandidatas išvis neturės jokios anketos feisbuke, instagrame ir tiktoke. Gali būti kažkada užsiregistravęs Draugas.lt ir Odnoklasniki.ru, bet anketos ten nepasiekiamos arba seniai nenaudojamos. Iš bėdos tiks, jeigu feisbuko titulinėje nuotraukoje jūsų išrinktasis nusifotografavęs su prieš dešimtmetį sugauta žuvimi, o paskyroje dominuoja pernykščio gimtadienio sveikinimai ir virusinės reklamos. Ir jokių neužmirštuolių, Ukrainos vėliavos spalvų rėmelių ar pasidalinimų iš sisteminės žiniasklaidos.
Tikras liaudies deputatas turi būti kuo labiau panašus į savo rinkėją, tik truputį drąsesnis ir atkaklesnis, kad savivaldybės taryboje nesileistų užgožiamas elito atstovų. Jis gali, kaip ir jūs, kalbėti vienskiemeniais garsais, bet privalo nebijoti pertraukti pašnekovą. Jo teistumas gali būti dar neišnykęs, skyrybos su tradicinės šeimos vertybių nevertinančia sutuoktine dar nesibaigę, bet geriau, kad pragertą vairuotojo pažymėjimą iki rinkimų pavyktų atgauti. Nes nevairuojantis žmogus ima svaigti apie visokius gatvių siaurinimus, visuomeninio transporto plėtrą ir nesupranta, ką spūstyje jaučia 1998 m. dyzelinio „Volkswagen Sharan" vairuotojas, bauginamas per radiją taršos mokesčiais.
Iki rinkimų dar liko pakankamai laiko nuobodžiuose savo savivaldybės kandidatų sąrašuose rasti potencialo tapti tikrais liaudies deputatais turinčius žmones ir gal net pabandyti gyvai su jais susitikti. O dar geriau būtų gauti kandidato telefono numerį ir paskambinti jam penktadienio vakarą, truputį po vidurnakčio pasikalbėti apie rinkimų pažadus. Jeigu iškart išgirsite didžiąją dalį jums žinomų slaviškų keiksmažodžių, galite būti tikras – radote tinkamą žmogų.
