Todėl šiame komentare pateiksiu savo prognozę ir mero, ir savivaldybės tarybos rinkimams. Kodėl ne?
Pradėkime nuo mero rinkimų. Pirmame ture daugiausia balsų gaus Artūras Zuokas. Jis yra žinomiausias kandidatas. Už jį balsuos mažai rinkėjų iš tų, kurie palaiko liberalus ir konservatorius, tačiau jų nemėgstantiems tai bus pasirinkimas numeris vienas. Zuokas moka patraukti viešosios erdvės dėmesį, todėl favorito statusą išlaikys.
Prognozė: Zuokas finišuos pirmas su 26 proc. balsų.
Prieš Mykolo Majausko sprendimą dalyvauti mero rinkimuose antrą vietą tvirtai būčiau atidavęs Valdui Benkunskui. Dabar konservatoriaus kortos yra sujauktos. Majauskas minimas kaip vienas favoritų, net jeigu ir vieninteliai skaičiai, parodantys jo populiarumą, yra iš paties užsakytos apklausos. Vis dėlto dalis dešiniųjų gali nesureikšminti partinės tapatybės ir balsuoti už Majauską, kurį dar neseniai reitingavo Seimo rinkimuose. Jo flirtas su Laisvės partija ir liberalios pažiūros bus magnetas jaunesniems rinkėjams.
Viskas priklauso nuo to, kiek Benkunską trauks konservatorių sąrašas – atvirkščiai, nei turėtų būti, kai rinkimai sukasi apie asmenybes. Balsuoti ateis apie pusę rinkėjų, gal net mažiau. Tai padidina konservatoriaus šansus.
Prognozė: drama iki paskutinės akimirkos, Benkunskas išlįs per adatos skylę į antrą vietą su 18 proc. balsų. Majauskas lips ant kulnų su 17 procentų.
Be cirkų pripažinsiu, kad dėl Benkunsko ir Majausko krepšelio turiu daugiausia abejonių. Tikrai nenustebsiu, jeigu į antrą turą vis tik pateks Majauskas.
Trečias krepšelis yra du nišų kandidatai, kurie mobilizuos atitinkamai liberaliausius ir tautinių mažumų rinkėjus, tačiau į antrą turą vargiai pretenduos. Tomas Vytautas Raskevičius praras kažkiek balsų Majauskui. Valdemaras Tomaševskis – Zuokui. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą europarlamentaras nebeturi savo pagrindinės kortos – ir ne lenko, o Georgijaus juostelės.
Prognozė: Raskevičius – 10 proc. balsų, Tomaševskis – 8 procentai.
Toliau turime kandidatus, kurie vargiai tesurinks ir penkis procentus
Socialdemokratai Vilniuje kelia žinomą politikę Rasą Budbergytę. Tai geriau nei Gintautas Paluckas, tačiau kairieji sostinėje tiek prarado žmonių pasitikėjimą, kad jį sunkiai susigrąžintų net ir Algirdo Mykolo Brazausko vėlė.
Prognozė: Budbergytė sukrapštys 4 proc. balsų ir per vieną procentinį punktą pagerins Palucko pasirodymą 2019 m. rinkimuose.
Liberalų sąjūdis į merus iškėlė mažai kam žinomą kandidatę Eglė Radvilę. Ji bus įrodymas, kad rinkėjai neskaito gyvenimo aprašymų ir nesigilina į kompetencijas, patirtį. Žinomų kandidatų, kurie gali suvilioti dešinės elektoratą, yra tiesiog per daug. Bet Radvilei šie rinkimai gali tapti mažu laipteliu į tolimesnę politinę karjerą.
Prognozė: Radvilė gaus 3 proc., bet 2024 m. Seimo rinkimuose pateks į Liberalų sąjūdžio sąrašo dešimtuką.
Paskutiniai trys kandidatai, kurie gali gauti bent daugiau kaip procentą – o gal net ir daugiau kaip du, – yra Lukas Savickas (Skvernelio „demokratai“), Vytautas Sinica (Nacionalinis susivienijimas) ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija).
Prognozė: po 2,5 procento. Sinica triumfuoja LGBT ir genderistinės propagandos kritikų flange, Kačinskaitė-Urbonienė ir Savickas skelbia kovingas lygiąsias ir grįžta į apmąstymus, kad pasirinko ne tas partijas.
Visi kiti kandidatai dalysis likučius ir skųsis tuo, kad tauta vėl liko namuose. Petras Gražulis paskelbs, kad jis būtų tapęs Vilniaus meru, bet konservatorių, Sorošo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sąmokslas užkirto kelią.
Tačiau mero rinkimai yra tik viena monetos pusė. Nors savivaldybių vadovų galios yra gerokai sustiprintos, be miesto tarybos vienašališkai valdyti sostinėje irgi nepavyks. Sąrašų dėlionė skirsis nuo kandidatų. Majauskas savo komiteto rinkimams nepateikė. Dalis rinkėjų skaidys savo biuletenius, balsuos už skirtingą kandidatą ir partiją.
Kadangi šiuose rinkimuose nėra Remigijaus Šimašiaus ar panašaus kalibro politiko, galinčio patempti liberalus, konservatoriams atėjo laikas būti pirmiems. Sąrašuose jų simpatikas neturi daug pasirinkimų. Sprendžiant iš 2019 m. savivaldybių rinkimų, Zuoko partija gaus mažiau balsų nei kandidatas.
Prognozė: konservatoriai surinks 25 proc. balsų. Ir daugiausia mandatų Vilniaus miesto taryboje. Zuoko „Laisvė ir Teisingumas“ liks antroje vietoje su 20 proc.
Dalis Majausko balsų rinkimuose į tarybą sugrįš Laisvės partijai. Padės ir kažkur šalia besivaidenantis Šimašius. Dar sprendžiant ir iš 2020 m. Seimo rinkimų, šios partijos elektoratas yra didesnis nei Raskevičiaus.
Prognozė: Laisvės partija turės trečią pagal dydį frakciją taryboje su 14 proc. balsų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) akcijos pastaruoju metu krinta ir dalis tautinių mažumų rinksis kažką kitą, o dalis gal iš viso neateis balsuoti. Tačiau rinkimuose, skirtingai nei 2019 metais, nedalyvauja Viktoras Uspaskichas. Dalis Tomaševskio rinkėjų susivilios Zuoku ar kitu, bet balsuodami už sąrašą sugrįš.
Prognozė: LLRA gaus 11 proc. balsų ir eilinį kartą taps raktiniu veikėju taryboje, kuris gali lemti daugumą.
Į Vilniaus tarybą pastaruosius du kartus pateko atitinkamai septynios ir šešios partijos. Iš likusių sąrašų atmetimo principu rinkčiausi socialdemokratus ir Liberalų sąjūdį. Pirmuosius virš 4 proc. ribos, reikalingos frakcijai, gal patemps Budbergytė ir tai, kad kairieji sąrašuose nelabai daugiau turi pasirinkimo. Jie čia nejaus įsipareigojimo balsuoti strategiškai (skirtingai, nei rinkdamiesi merą). Liberalai bus patogi alternatyva tiems, kurie kandidatą gal išsirinks, tačiau sąrašuose nenorės remti nė vieno iš lyderių.
Prognozė: socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis gaus po 5 proc. balsų ir paskutiniai įšoks į Vilniaus miesto tarybos troleibusą.
Gali būti ir netikėtumų. 4 procentai vis dėlto yra palyginti nedaug – apie 9–10 tūkst. vilniečių balsų, esant 50 proc. aktyvumui.
Žinoma, viskas paaiškės tik sulaukus balsų iš didžiųjų Vilniaus apylinkių.
