Lietuvoje nuo 2019 metų visuose darbo skelbimuose turi būti nurodomas siūlomas darbo užmokestis. Įsivaizduokime, kaip dabar atrodytų skelbimas sostinės mero pareigoms.
Pagrindinės funkcijos:
- prisiimti atsakomybę už nenuvalytus šaligatvius ir nenušienautą žolę;
- teisintis dėl vėluojančių ir pabrangusių statybų;
- valdyti 1 mlrd. eurų biudžetą ir 1 tūkst. darbuotojų komandą.
Reikalavimai:
- puikūs komunikacijos feisbuke įgūdžiai;
- geležinė kantrybė klausantis opozicijos tarybos posėdžiuose;
- nepriekaištingas gebėjimas ignoruoti kritikų pastabas.
Siūlome:
- atlyginimas – 2100 eurų arba 3800 eurų, atskaičius mokesčius (priklausys nuo balsavimo Seime);
- galimybė užsidirbti papildomai (priklauso nuo kandidato korumpuotumo).
Juokai juokais, bet maždaug 1,7 tūkst. eurų per mėnesį šį tą reiškia.
Pirmiausia, nemažai kandidatų gali atkristi vien dėl to, kad neitų dirbti už mažesnę algą nei gauna dabar. Juk ir politikai turi šeimas, vaikus, būsto paskolas, kitus įsipareigojimus, t. y. be tam tikros pinigų sumos per mėnesį tiesiog neišgyventų.
Taip, vieniems gali užtekti 700 eurų, bet kitiems reikia bent 3 tūkst. ar daugiau, o merui juk dar reikia rasti pinigų vienam ar kitam kostiumui. Ir bėda kai bet kas iš artimiausio prekybos centro netinka.
Kita vertus, suprantame, kad į merus paprastai eina politikai, o ne šiaip bet kas iš pašalės. Jei rinkimų kampaniją pradeda nematyta ir negirdėta asmenybė iš gatvės, tai turėtų sukelti labai daug klausimų apie tikruosius tokio kandidato motyvus. Nebent tikite žmonių altruizmu, su kuo aš per daugiau nei dešimt metų žurnalistikoje beveik nesu susidūręs.
Taigi, pažiūrėkime, kaip merų atlyginimai atrodo lyginant su kitais karjeros politikais. Čia dėl vykdomos reformos artimiausiais metais matysime pereinamąjį laikotarpį.
Jei reforma Seime praeitų pagal planą, šiemet išrinkti merai uždirbtų netgi daugiau nei premjerė ar Seimo pirmininkė (3–3,8 tūkst. eurų lyginant su 2,9 tūkst. eurų (be priedų už stažą). Tačiau tik iki 2024 m. rinkimų. Tiesiog taip nustatyta įstatymo projekte, kad dabartiniai valdantieji nenusistatytų didesnių atlyginimų patys sau.
Po reformos ir prisiekus naujam Seimui bei Vyriausybei, politikų atlyginimai turėtų sustoti į tokią eilę:
Pirmąją vietą dalintųsi premjeras ir Seimo pirmininkas su 5260 eurų į rankas (čia ir toliau neskaičiuojant stažo). Antroje vietoje ministrai – 4680 eurų, trečioje – opozicijos lyderis su 4490 eurų.
Didesnių frakcijų seniūnai Seime galės tikėtis 4,4 tūkst. eurų, komitetų pirmininkai – 4,3 tūkst. eurų, mažesnių frakcijų seniūnai – 4020 eurų, o paprasti Seimo nariai – 3820 eurų.
T. y. tiek pat kiek bus priskaičiuojama sostinės merui. Tuo metu mažiausių savivaldybių merams algos turėtų siekti 3060 eurų. Apie visų 60 savivaldybių algas neseniai rašiau publikacijoje „Didysis merų atlyginimų reitingas“.
Lygiai tokia pati politinių pareigybių atlyginimų eilė yra ir šiuo metu.
Dar viena priežastis pakelti merų algas – bendra situacija Lietuvoje. Tai turbūt lengviausia suprasti per pavyzdį.
Taigi, Remigijus Šimašius 2016 metais į savo banko sąskaitą už mero darbą gaudavo maždaug 1,7 tūkst. eurų per mėnesį.
„Man visiškai užtenka esamo atlyginimo, todėl papildomo uždarbio neieškau. Manau, kad Lietuvoje merų algos tikrai adekvačios, neturiu kuo skųstis“, – anuomet 15min sakė jis.
Palyginimui, „Sodros“ duomenimis, 2016 metais vidutinė kasininko alga į rankas Lietuvoje siekė 320 eurų. Skirtumas tarp mero kasininko algos buvo 5,2 karto.
2022 metais R. Šimašiaus alga buvo padidėjusi 43 proc., iki beveik 2,4 tūkst. eurų. Tuo metu kasininkų algos per tuos pačius 6 metus šoktelėjo net 134 proc., iki beveik 750 eurų. Skirtumas tarp mero ir kasininko algos pernai tebuvo 3,2 karto.
Galbūt dėl to pasikeitė ir Vilniaus mero pozicija dėl savo algos.
„Linkiu, kad Seimas padidintų atlyginimus būsimiems merams. Reikėtų adekvačiai finansiškai atlyginti“, – pernai gruodį TV3 televizijai sakė R. Šimašius.
Reikėtų nepamiršti, kad atlyginimo dydis nėra vien tik apie teisingą kompensaciją už darbą. Galima iki numirimo ginčytis dėl to, ar vienas ar kitas politikas apskritai sukuria kokios nors pridėtinės vertės.
Tačiau atlyginimas, tai – ne tik darbuotojo produktyvumo įvertinimas pinigine išraiška, bet ir motyvacijos priemonė, kuri tą produktyvumą gali ir padidinti. Turbūt negali būti nieko blogiau už savo miesto problemoms abejingą merą.
Ak, taip – gali. Blogiau būtų korumpuotas meras, o mažas atlyginimas ir daug įtakos miesto sprendimams gali būti pavojingas mišinys. Būtų tikrai apmaudu, jei Lietuvą ir vėl drebintų skandalai apie nesąžiningai dalinamus žemės sklypus, statybų leidimus ir pan.
Tikėkimės, kad Seimas suspės laiku priimti su merų atlyginimais susijusius įstatymus, o didesni užmokesčiai pakels jų motyvaciją ir atgrasys nuo pagundų pelnytis nesąžiningai.
