Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį administracinėje byloje ir nustatė: Kauno miesto savivaldybė buvo neteisi, kai 2019 metais patvirtino atlyginimo už vaikų, ugdomų darželiuose, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašą.

Teismas: mokesčiai savaime nėra siejami su deklaruota gyvenamąja vieta

Per trejus metus Kauno miesto savivaldybė iš šeimų, auginančių mažamečius vaikus, preliminariais skaičiavimais, neteisėtai paėmė apie 4 mln. eurų, darant prielaidą, kad per didelį mokestį trejus metus nuolat mokėjo apie 700 šeimų.

Kaip jau skelbta, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidimo nuo viso ar dalies atlyginimo už Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų vaikų išlaikymą mokėjimo lengvata nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir Viešojo administravimo įstatymu bei juose įtvirtintais vaikų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais.

Taip pat LVAT nutartyje pabrėžiama, kad ugdymo įstaigą jau lankančio vaiko abiejų tėvų ar vieno iš tėvų po vaiko priėmimo į tokią įstaigą pasikeitusi deklaruota gyvenamoji vieta nesietina su jokiomis objektyviomis atleidimo nuo atlyginimo už vaikų ugdymą mokėjimo diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis.

Anot LVAT, tokio diskriminacinio deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijaus, nenustatyto aukštesnės galios teisės akte, nustatymas turi tiesioginės įtakos vaikų, kurių švietimo poreikiai bei prigimtiniai gebėjimai turėtų būti tenkinami ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu, interesams, jų galimybei lankyti atitinkamas ugdymo įstaigas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog neformalusis švietimas (įskaitant ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą) iš dalies yra finansuojamas ir valstybės biudžeto lėšomis, šiuo tikslu skiriamomis konkrečiai savivaldybei, į savivaldybės biudžetą patenka ne tik gyventojų pajamų, bet ir kiti mokesčiai, kurie savaime nėra siejami su jų mokėtojų deklaruota gyvenamąja vieta, todėl ir lengvatos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą objektyviai negali būti siejamos vien tik su savivaldybės surenkamu jos gyventojų pajamų mokesčiu.

Mokėjo 16 kartų brangiau

Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, pernai iki vasaros atostogų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas iš viso lankė 11 404 vaikai iki 5 metų. Tarp jų buvo 311 vaikų, kurių bent vienas iš tėvų buvo deklaruotas Kaune, ir 403 vaikai, kurių abu tėveliai gyvenamąją vietą deklaravę už miesto ribų.

Už šiuos vaikus nuo 2020-ųjų pradžios buvo nustatytas atlygio už ikimokyklinio ugdymo paslaugas dydis ne Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimų vaikams, kuris siekia 9,20 euro už kiekvieną vaiko lankytą ar nelankytą, bet nepateisintą dieną. Jei abudu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tai šio miesto savivaldybė taiko 8,62 euro lengvatą. Mokėtina suma kauniečiams už vaiko praleistą darželyje dieną – 0,58 euro.

Taigi apie 714 vaikų tėvai vien per metus, preliminariais skaičiavimais, galėjo permokėti apie 1,354 mln. eurų, o per 2020–2022 metus neteisėtai surinktas mokestis gali siekti 4 mln. mln. eurų. Jei suma netiksli – mielai lauksime pačios savivaldybės duomenų. Tėvai laukia Kauno miesto savivaldybės administracijos kvietimo susigrąžinti permokėtas lėšas.

Idėja gimė kaip kerštas neprisijungus Kauno rajono

O nuo ko visa tai prasidėjo? Ogi nuo mero Visvaldo Matijošaičio ketinimų prisijungti Kauno rajono savivaldybę ir taip įgyvendinti Didžiojo Kauno idėją. Kaip tai žlugo?

2019 metais V. Matijošaitis užsimanė prijungti Kauno rajoną prie Kauno savivaldybės. Toks sprendimas gali būti priimtas tik gyventojams sutikus. Kauno meras tuomet teigė, kad „viskas apeinama“. Savivaldybių vadovų atstovų susitikime, 2019 metų gegužės 22 d. vykusiame Birštone, kitiems merams ėmus aiškinti, kad tai neįmanoma prieš gyventojų valią, meras pareiškė, kad „mes tą jų valią nupirksim“.

Štai tiksli jo pasisakymo ištrauka iš posėdžio metu daryto įrašo:

„Bet čia viskas apeinama. (juokiasi). Yra keliai tokie, yra tokie ir yra tokie. Su Makūnu širdis remontuojamės, tai gali ilgai netempt. O šiaip, nežinau, čia jūsų kažkas yra iš verslo ar ne, bet nematyčiau logikos kiekvienam atskiram fabrike laikyti pirkimų skyrių, pardavimų skyrių, didelį biurokratinį aparatą. Mūsų ir Kauno rajono savivaldybės yra tam pačiam mieste, žmonių „n“, tai kažkiek tai išliktų sujungus, Kaune padidėtų, pas juos stipriai sumažėtų. Ir transporto visas sistemas nu žymiai lengvinsime. Dabar jie veža iki ribos, iki stoties, po to mes važiuojam, ir taip toliau. Žmonėm aiškiau būtų. Mokyklos, dabar vat, vaikų darželiai, jūsų kaimiečiai veda pas mus, nes mama prisiregistruoja pas mus ir veda į darželį, į miestą. Mokyklas veža lygiai taip pat, iš kaimo, nors jų kaimiečiai – tai yra miestiečiai, tapę kaimiečiais“.

Tų pačių metų spalį V. Matijošaitis pasirašė sprendimą, kuriuo pakeisti lopšelių ir darželių įkainiai, – nutarta mokestį už darželius kompensuoti tik tiems, kas gyvenamąją vietą deklaravo Kaune. Kauno rajono gyventojams, vedantiems savo vaikus į darželius mieste, mokestis išaugo 16 kartų. Kauno rajono bendruomenė tokį sprendimą laikė šantažu, susijusiu su siekiu prijungti rajoną prie miesto.

2019 m. spalį Kauno rajono savivaldybės taryba nepritarė siekiui prijungti Kauno rajoną prie Kauno miesto savivaldybės. Jokios gyventojų apklausos net nebuvo, svajonės apie Didįjį Kauną (taip nuskambėjo vieno renginio „Žalgirio“ arenoje metu) galėjo būti pamirštos.

Dabar merui teks atsisakyti sprendimo toliau imti 16 kartų didesnius mokesčius iš šeimų, kurių tėvai registruoti ne Kaune, bet lanko Kauno darželius.