Tačiau šie laikai gali baigtis, ir ne dėl to, kad prasidės recesija.
Kaip sako vienas žinomas nuomonės formuotojas (redakcijos žiniomis, Saugirdas Vaitulionis), Lietuva – Rokfelerių kraštas, nes taip dirbti ir taip išlaidauti gali tik labai lengvai pinigus gaunantys žmonės. Tačiau, panašu, šis laikas baigiasi. Grožio salonuose kainos kyla, o ateinančių klientų pastaruoju metu – žymiai mažiau. Kaip aiškina grožio salonų asociacijos vadovė, šiandien taupo ir vidutines ar didesnes pajamas gaunantys asmenys, o patys grožio specialistai ieško įvairiausių būdų, kad verslas išgyventų.
Registruotas nedarbas šalyje per gruodį išaugo 0,6 proc. punkto iki 8,9 proc., o lapkritį jis siekė 8,3 proc.
Sausio 1 d. šalyje užregistruota 156,100 bedarbio statusą turinčių asmenų – 7,1 proc. (arba 10,300) daugiau negu prieš mėnesį. Tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bedarbių skaičius buvo mažesnis 11,4 proc. (arba 20,000), registruotas nedarbas sumažėjo 1,3 proc. punkto.
Šalia galime pridėti kitą gražų skaičių: praėjusių metų gruodžio metinė infliacija (palyginti su 2021 m. gruodžiu) sudarė 21,7 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Žinote, ką reiškia sudėjus šiuos ir kitus skaičius į vieną sakinį? Ne, neatspėjote, tai reiškia, kad dėl infliacijos valstybės biudžetas pučiasi, lėšų, kurias galima naudoti laisvai, įjungus visą įmanomą politinę fantaziją, daugėjo, o kartu vis sparčiau dygo kotedžai Vilniaus ir Baltijos jūros pakrantės apylinkėse.
Piniginių lėšų perteklius ministerijos ir joms pavaldžiose įstaigose „įjungė“ keistus procesus, kurie, savo ruožtu, paskatino infliaciją. Nieko nebestebina išlaidų eilutės ministerijų buhalterinėse ataskaitose: „2700 eurų už įrašo paskelbimą influencerio XXXL [asmens duomenų apsauga – šventas reikalas, red. past.] socialinėje paskyroje. Žodinė sutartis.“ Ir toks įrašas kartojasi daug kartų.
Kaip ir įvairūs keisti projektai, tyrimai, ataskaitos, viešinimo, nors kas ten viešo ir kur būna vieša, projektai. Kiekvienas arba iki 10 tūkst. eurų – nereikia konkurso, galima surengti keletą tokių pirkimų per metus – arba keliasdešimt ar keli šimtai tūkstančių tvarkingai supildžius pirkimo popierius.
Čia nei blogai, nei gerai, tiesiog normalus samdomas darbas versle ar valstybės tarnyboje yra visiškai nuvertinamas. Tas pats valdininkas, gaunantis kiek virš tūkstančio eurų per mėnesį, mato, kaip kažkas lengva ranka ima dešimtis tūkstančių eurų už jokios vertės nesuteikiančius projektus, kurie „pagaminami“ atbula ranka „copy paste“ būdu. Tas pats valdininkas žino, kad jis pats, nepaisant dešimtmečių sąžiningos tarnystės, niekada neuždirbs tokių lengvų pinigų, tik priverstas aptarnauti gudresnius ir turinčius politinį palaikymą.
Žinote, ko trokšta įvairios asociacijos, teoriškai turinčios ginti ūkininkus ir kitus visuomenės sluoksnius? Ne, ne to, kad jų nariams būtų geri ir pelningai metai ir asociacijos vadovui jie „susimestų“ premijai. Didžiausias troškimas – „prasimušti“ projektą. Tada pamirštama, kam atstovaujama, ir dirbama valdžiai, o tokių organizacijų vadovų pavaduotojų algos viršija ministerijų, kurios davė eurų, viceministrų algas. Ir didžiausia baimė – ne prarasti steigėjų pasitikėjimą, o šiuos pinigus.
Taip, paprastuoju būdu, mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigais, politikai perka sau galią. Beje, ši problema ne tik lietuviška. Apie ją jau kalbama visoje ES. Kai atsiranda per daug pinigų, kuriuos politikai gali skirstyti savo nuožiūra, prasideda ir bėdos. Pinigai, užuot būtų skirti normalioms reformoms, kurios atidėliojamos metų metais, tiesiog išleidžiami.
Tačiau kenčia ne tik ši publika, bet ir tie, kurie galvojo, kad spėjo laiku įšokti į traukinį. Nekokie laikai ir tiems, kurie neapskaičiavo pirkdami „butus investicijai“ ar už kreditą įsigijo šiek tiek bitkoinų.
Lietuvos bankas perspėja, kad šiemet kai kuriems skolininkams gali kilti finansinių sunkumų grąžinant paskolas. Kaip teigiama, išeičių yra, o nuo bankų slėptis neapsimoka, teigė LNK žinios.
Grįžtant prie Rokfelerių šalies – panašu, kad menkstant vartojimui ir infliacijai (tai mažins pajamas į biudžetą), o įvairioms kompensacijos ir paramoms didėjant labai sparčiai, gali tekti taupyti. Sumažės ir tas „lengvų valdiškų pinigų“ srautas. Daug kam teks mažinti išlaidas ar, netgi, o siaube, eiti ieškoti darbo.
Rokfelerių šalyje liks tik ta tautos dalis, kuriai galioja įvairios lengvatos. Pavyzdžiui, ūkininkai, kurie vis dar gyvena mokesčių rojuje ir gavę virš 100 tūkst. eurų pajamų sugeba sumokėti 95 eurus GPM. Įmonių savininkai ir akcininkai, kurių pelnas apmokestinamas kartais mažiau nei jo samdomo darbuotojo alga. Buhalteriniai viražai ir mokestinės lengvatos visagaliai.
