Nereikia šių duomenų sureikšminti. Apklausa buvo atlikta gruodžio 13–19 dienomis, kai Majauskas buvo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre. Atslūgus dėmesiui, gali ištirpti palaikymas. Antra vertus, per ankstesnę apklausą, kai Majauskas dar nebuvo kandidatas, už Zuoką būtų balsavę 21 proc. apklaustųjų, už Benkunską 18 proc. balsų. Antrajame rinkimų ture Benkunskas įveikti Zuoką 44 proc. balsų prieš 37 proc. Vargu, ar toks scenarijus dabar ar ateityje įmanomas.
Konservatorius net daugiau sujaudino žinia, kad Majauskas sulaukė plačios apimties finansinio palaikymo iš žmonių, susijusių su viešojo maitinimo sektoriumi. Išvis Majauskas rinkimų kampanijai yra surinkęs daugiau nei 45 tūkst. eurų. Jo buvę bendrapartiečiai reagavo isteriškai.
Buvęs Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška teigė, kad tai – politinė korupcija ir neteisėtas rinkimų kampanijos finansavimas. Jis pripažino, kad bus sunku tai įrodyti, bet įmanoma, ypač, jei tyrime kokybiškai dalyvautų kompetentingos tarnybos.
Subtilumu niekada nepasižymėjęs Kęstutis Masiulis teigė, kad turėtų operatyviai reaguoti Valstybinė rinkimų komisija (VRK), ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai maitinimo tinklų savininkai ir vadovai neša Majauskui po 30 rinkiminių „sidabrinių“.
Yra maža tikimybė, kad konservatorių kaltinimai Majauskui turi strateginį tikslą – būtent, kad juo labiau jis siejamas su korupcija, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurie su žiniasklaidos antraštėmis susipažinę rinkėjai kaltinimus priims kaip tikrą pinigą.
Priekaištai Majauskui yra iš piršto laužti. Kaip pastebėjo ne vienas apžvalgininkas, Majauskas nebūtų kėlęs savo kandidatūros į Vilniaus burmistrus, jei nebūtų buvęs pašalintas iš partijos. Šiuo atveju įprastas konservatorių kerštingumas atsigręžė prieš pačią partiją.
Galėjo jie nubausti Majauską iš jo atimdami komiteto pirmininko pareigas, laikinai pašalindami iš frakcijos ir taip toliau. Bet nutarė griebtis kraštutinių priemonių, taip nepalikdami Majauskui jokios išeities, išskyrus mesti tiesioginį iššūkį partijai, jei jis norėtų likti politikoje.
Konservatorių hubris iššaukė nemesis. Nemanau, kad Benkunskas griežė pirmuoju smuiku šalinant. Pašalinimą palaikė Gabrielius Landsbergis, o Ingrida Šimonytė emocingai pareiškė, kad „būčiau sakiusi, kad Majauskas yra mano draugas, dabar man tą pasakyti labai sunku.“ Keistas draugystės supratimas.
Antra, nepaisant konservatorių įnirtingų kaltinimų, Majauskas nėra atsakingas už priimtas mokesčių lengvatas – už jas balsavo Seimo narių dauguma, kaip ir beveik visi Laisvės partijos frakcijos nariai. Atsakomybė, kaip ir nuopelnai, bendri.
Trečia, pinigai paaukoti pagal rinkimų taisykles, Majauskas turės nurodyti, kaip jis juos išleido, tad nėra jokio kriminalo. Kiti kandidatai neskuba pranešti apie savo rėmėjus ir kiek jie konkrečiai davė iki paskutinės minutės. Neatmetu galimybės, kad Majauskas skubiai viską paviešino, siekdamas parodyti turįs rimtą palaikymą ir taip paskatinti kitus prisidėti prie rinkimų kampanijos.
Šie rinkimai yra unikalūs ir įdomūs įvairiais atžvilgiais. Pirmą kartą per mero rinkimus vykdomos tokios nuoseklios rinkėjų apklausos ir vertinama, kaip kandidatams sektųsi antrajame ture. Šios apklausos gali paveikti, bet ne iškreipti rinkimų rezultatus, suteikti jiems dinamiškumo ir progos persigalvoti. Ir jau seniai nematėme tokių konkurencingų rinkimų.
Dar keletas pastabų dėl rinkėjų apklausų. Dažnai jos nėra itin informatyvios. Kaip neseniai pastebėjo Ainius Lašas, apklausomis aklai tikėti nederėtų. Jas reguliariai atlieka trys skirtingos kompanijos, ir visų jų rezultatai skiriasi. Pavyzdžiui, visos jos rodo, kad populiariausia partija yra vis kita, iš dalies dėl skirtingų duomenų rinkimų metodų.
2022 m. JAV rinkimų patirtis parodė, kad apklausų rezultatai ir prognozės gali paveikti rezultatus. Atlikęs nuodugnų tyrimą, dienraštis „New York Times“ priėjo išvadą, kad klaidingos apklausos paskatino kai kuriuos kandidatus išleisti daugiau pinigų, negu reikėjo, ir nukreipė finansinę paramą nuo kitų kandidatų, kurie kitu atveju turėjo galimybę laimėti. Antai, vidurvasarį apklausos rodė, kad demokratė senatorė Patty Murray, tris dešimtmečius atstovaujanti Vašingtono valstijai, net 20 procentų lenkė savo oponentę, respublikonų naujokę. Bet rugsėjį ir spalį keturios respublikonų pažiūrų apklausos organizacijos tikino, kad ji lenkė vos keliais procentais. Murray atsisakė savo įprastos praktikos perduoti aukotas lėšas pažeidžiamesniems demokratų kandidatams, net sulaukė finansinės pagalbos iš partijos nacionalinio Senato komiteto ir kitų demokratus remiančių organizacijų. Pinigai, skirti palaikyti jos kandidatūrai, tapo neprieinami kitiems demokratams. Nuogąstavimai buvo nepagrįsti: Murray surinko 57,1 proc. balsų, jos oponentė – 42,6 proc.
Tas pats scenarijus pasikartojo kitose valstijose, nes daugiau dėmesio buvo skiriama angažuotoms apklausos organizacijoms, kurios prognozavo respublikonų kandidatų pergalių bangą, mažiau – tradicinėms nešališkoms organizacijoms, kurios dar vykdė mažiau tyrimų. Rinkimai baigėsi šnipštu, prognozės nepasiteisino – demokratai pralaimėjo vos kelias vietas Atstovų rūmuose, o ne 30–40 mandatų.
Lietuvoje yra mažiau apklausos organizacijų, jos netiria nuotaikų atskirose rinkimų apygardose, nėra stambių aukotojų, finansavimas gana griežtai ribojamas. Bet rinkimai Vilniuje bus panašesni į JAV. Detalios apklausos, kurios vertina, kaip kandidatams sektųsi antrajame Vilniaus mero rinkimų ture, gali sukurti intrigą, skatinti rinkėjus pergalvoti savo pirmines nuostatas, reaguoti į naujai gaunamą informaciją. Jei duomenys rodytų, kad Benkunsko populiarumas vis mažėja, gal jo rėmėjai nutartų balsuoti už labai perspektyvų kandidatą.
