Paradoksaliai, politikoje tai neturės didelio efekto – kraštutinių dešinės ir kairės atstovai Vakaruose nebesijaus tokie stiprūs – vis stipriau jaučiama, kad tylioji dauguma pradeda pavargti nuo radikalių šūkių ir siekia ramaus vidurio kelio.
Pavasarį Europos spaudos antraštėse dominuos informacija apie po žiemos likusių dujų kiekį saugyklose. Šis rodiklis lems ateinančių metų kainas energetikoje, versle, o taip pat ir europiečių piniginių nuotaikas. Tuščios saugyklos po žiemos dabar likęs bene vienintelis svertas, kuriuo dar tikisi pasinaudoti Putinas šiais metais.
Energetikoje matysime, kaip grįžta taršaus iškastinio kuro naudojimas. Taip pat dėl didelių energetikos kainų ir geopolitinio spaudimo kapitalas mesis investuoti į energiją, gaminamą vietoje, ypač atsinaujinančią. Pasaulyje eina į pabaigą žaliojo radikalizmo, paremto emocija, epocha – ne už kalnų tikroji žalioji politika, paremta logika ir skaičiais.
Kai Ukrainos žemė po žiemos vėl leis judėti sunkiajai technikai, suaktyvės kariniai veiksmai. Žiemos mėnesius ukrainiečiai praleis mokydamiesi naudotis iš Vakarų gaunama vis rimtesne karine technika bei apginkluodami kariuomenę tuo, ką paliko neseniai atkovotose teritorijose bėganti Rusijos kariuomenė. Tuo pat metu rusai lemiamam puolimui ruoš rudenį mobilizuotą mėsą. Pavasarį mes matysime karo kulminaciją, po kurios jau bus daugiau mažiau aišku, kuri pusė laimės mūšio lauke, kas lems, kaip atrodys situacija po karo.
Karą Rusija jau pralaimėjo – tai supranta visi. Tačiau Ukrainos pergalė nėra vien Krymas ar kita teritorija – siekiama galios išsibalansavimo tarp Kremliaus bokštelių, kas vestų prie visos vertikalės griūties. Vagnerio gaujos įtakos neproporcingas augimas Kremliuje yra gera indikacija, kad tiek dešimtmečių kurtas galių balansas griūva. Vadinasi, judama teisinga kryptimi.
Aukšta infliacija (3–7 procentų ribose) laikysis dar kelerius metus. Centriniai bankai, siekdami sutramdyti infliaciją, agresyviai didins palūkanas, kas labai skaudžiai atsilieps rinkoms. Pasaulinė recesija, atrodys, netoli už kampo. Tuo pat metu tai nebus tradicinė recesija, kaip mes įpratę, – per ilgus metus centrinių bankų vykdyta politika visiškai iškreipė ekonominius ciklus ir ekonominę realybę, todėl mes jau seniai plaukiojame visiško neapibrėžtumo jūroje. Ankstesni investavimo būdai nebeveikia. Verslas vis labiau bus priverstas gyventi aukštų kainų ir žemos paklausos sąlygomis.
Nuotaikas rinkose gadins žinios iš Kinijos. Jausdama visuomenės nuotaikas Kinijos komunistų partija atsisakė nulinio kovido politikos, todėl susirgimų skaičius žaibiškai kils. Europos šalys užsidarinės nuo turistų iš Kinijos. Jeigu mirčių skaičius bus toks, kokio nebegalės nuslėpti net komunistų propaganda, matysime uždarinėjamus fabrikus ir dar labiau trūkinėjančias gamybos ir tiekimo grandines. Tuo pačiu užsidariusi Kinija smarkiai padėtų Vakarams, nes žymiai sumažintų naftos kainas biržose.
Kinija aktyviai ir pabrėžtinai ruošis Taivano puolimui. Tokio puolimo galimybė priklausys nuo prasidėsiančios JAV kovos dėl prezidento posto kandidatų retorikos, sankcijų Rusijai stiprumo (Kinija atidžiai žiūri, kas lauktų jos) ir kokio neplanuoto įvykio, kuris leistų „pridengti“ puolimą laikraščių antraštėse.
Dėl „TikTok“ algoritmų, skirtų silpninti Vakarų visuomenes, JAV bus rimtai svarstoma arba net prieita prie šio socialinio tinklo uždraudimo. Europos Sąjungoje stiprės balsai su tokio draudimo poreikiu ir pas mus.
Ypač svarbūs rinkimai Europos Sąjungai lapkritį vyks Lenkijoje. Lenkija turi visas galimybes tapti trečiąja, balansuojančia jėga Sąjungoje, užimančia Jungtinės Karalystės turėtą vietą. Tačiau tam ji turi pasiūlyti ne imperinį kvazi-autokratinį veikimo modelį, o būti liberalia demokratija. Tik tokiu atveju Lenkija gebėtų maksimaliai auginti savo įtaką Briuselio koridoriuose ir savo kaimynystėje, pasiūlydama savo kaimynėms priimtiną bendradarbiavimo modelį (3 jūrų strategija?), kuriame Lenkijai tektų lyderės vaidmuo. Kaczynskio partijos pralaimėjimas rinkimuose suteiks Lenkijai tokios lyderystės galimybę.
Paprakaitavęs ir panaudojęs kelis nelabai gražius triukus, prezidento rinkimus Turkijoje „ištrauks“ Recepas Tayyipas Erdoğanas. Turkija liks kelyje, kuriuo ėjo paskutinius gerus dešimt metų – Osmanų imperijos praeities labirintuose.
Protestai Irane nerims, nepaisant bausmių ir gąsdinimų. Žmonės šalyje pavargę ir jaučiama, kad ajatolų valdymo ciklas išsisėmė. Politiniam elitui reikia visuomenei pasiūlyti naują valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo modelį.
Vis akivaizdžiau matysis didelio verslo sprendimas išvedinėti savo pinigus iš Kinijos, gamyklas perkėlinėjant į Indiją. Indija aplenks Kiniją kaip didžiausia žmonių skaičiumi pasaulio valstybė.
Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas dar stipriau užfiksuos NATO slinkstį į Aziją. Susitikime ne vienoje kalboje girdėsime, kad NATO, reaguodama į grėsmes bloko narėms, turi aktyviau bendradarbiauti su Japonija, Australija. NATO juda link bloko, kurio varžovai – ne tik Rusijos imperija, tačiau ir Kinijos imperija.
Lietuvos vidaus politika pasižymės prasidėjusia 2024 metais vyksiančių net trejų rinkimų ciklo pradžia. Daug popso, daug emocijos, mažai argumentuotos diskusijos. Diskusija apie svarbius valstybei klausimus – gimstamumą, migraciją, mokesčių reformą – skęs kliedesio jūroje.
2023 metai taps normaliais pereinamojo į naują pasaulio tvarką laikotarpio metais. Klausimas, ne kiek netikėtų naujienų jie atneš. Klausimas, kiek mes būsime atsparūs ir pasiruošę reaguoti.