Klausimas tapo tiek aktualus, kad praėjusią savaitę problema nagrinėta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Nutarta, kreiptis į „Facebook“ valdančią kompaniją „Meta“, kad ši pateiktų paaiškinimus.
„Facebook“ Lietuvoje – pagrindinis socialinis tinklas, kuris užduoda toną viešojoje erdvėje. Jau seniai didelė dalis komercinei reklamai skirtų lėšų keliauja ne į šalies žiniasklaidos priemones, bet į „Facebook“ kišenę.
Tinklas nėra pavaldus ir atskaitingas jokiai šalies institucijai. Neteikia jokių ataskaitų, neaiškina, kodėl būtent taip elgiasi. Lietuva jam įdomi tiek, kiek gali iš jos išsiurbti reklamos pinigų.
Žodžiais „Facebook“ visuomet įsiklausys, supras keliamą visuomenės susirūpinimą, bet realiai nieko nedarys. Lietuva nėra išimtis. Špygą „Facebook“ rodo ir visiems kitiems, įskaitant ir pasaulio įtakingiausiuosius.
Praėjusias metais į viešumą iškilo „Facebook“ vidaus tyrimo medžiaga. Socialinio tinklo darbuotoja, duomenų mokslininkė Frances Haugen surinko bendrovės slėptą informaciją ir perdavė ją dienraščiui „The Wall Street Journal“ ir kitoms tarnyboms.
JAV Kongrese net surengti specialūs klausymai. Anot F. Haugen, „Facebook“ sėja susiskaldymą, žlugdo demokratiją ir kenkia vaikams. Vienintelis „Facebook“ svarbus dalykas – beprotiškas bendrovės augimas ir milžiniškas pelningumas.
Tinklu plintanti dezinformacija, užsienio valstybių specialiųjų tarnybų tinklo panaudojimas saviems tikslams – bendrovei mažai rūpėjo. „Facebook“ nuo visuomenės ir JAV pareigūnų slėpė vidinius tyrimus, kurie aiškiai rodė socialinio tinklo produktų žalą.
„Per darbo laiką ‚Facebook‘ supratau skaudžią tiesą: beveik niekas už ‚Facebook‘ ribų nežino, kas vyksta ‚Facebook‘. Bendrovė tyčia slepia svarbią informaciją nuo visuomenės, nuo JAV vyriausybės ir viso pasaulio žmonių“, – Kongresui sakė F. Haugen.
Nebuvo tai tik žodiniai buvusios socialinio tinklo duomenų mokslininkės pareiškimai. Kaltinimai paremti konfidencialiais vidiniais bendrovės dokumentais.
Teiginys, kad „Facebook“ priklausantis socialinis tinklas „Instagram“ kenkia jaunoms merginoms, nėra tuščias sakinys. Pateikti dokumentai atskleidė, kad 13,5 proc. Jungtinės Karalystės merginų paauglių po to, kai pradėjo naudotis „Instagram“, ėmė dažniau galvoti apie savižudybę.
Kitas nutekintas vidinis „Facebook“ tyrimas parodė, kad 17 proc. merginų teigė, kad jų valgymo sutrikimai pablogėjo pradėjus naudotis „Instagram“.
Tai ne pirmas su „Facebook“ susijęs skandalas. Prisiminkime tyrimus dėl Rusijos specialiųjų tarnybų „Facebook“ panaudojimo per 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Ar socialinio tinklo atsainų vartotojų duomenų tvarkymą „Cambridge Analytica“ skandalo atveju.
Jokia naujiena ar paslaptis, jog visuomenė turi rimtų problemų su „Facebook“. Bėda ta, kad nuo F. Haugen išstojimo praėjo metai, o pokyčių nepamatėme.
Apskritai, tiek Lietuvoje, tiek likusiame pasaulyje mažai susimąstome, kad didieji socialiniai tinklai, be kurių sunkiai šiandien įsivaizduojame savo gyvenimą, nėra mums atskaitingi.
Tai privatūs tinklai, kur vartotojų teisės – ne didesnės nei paukščių centrinėse miestų aikštėse. Naudodamiesi tinklu turime paspausti mygtuką, patvirtinantį, kad sutinkame su tinklo vidinėmis taisyklėmis. Nesutiksi – negalėsi naudotis socialiniu tinklu.
Tad visi spaudžia – sutinku.
Taisyklės parašytos taip, kad socialinis tinklas turi visas teises, o vartotojai yra kone beteisiai. Vartotojų kuriamas turinys, publikuojamos nuotraukos ir vaizdo įrašai pritraukia kitus vartotojus. Tinklo vartotojai – tarsi bitės, į avilį sunešančios medų.
Tačiau už savo darbą nieko negaunančios. Vartotojų sukurtas turinys pritraukia mases, o jų duomenys parduodami reklamos davėjams. Jei tinklas nutartų uždaryti žmogaus ilgus metus kurtą asmeninio profilio anketą, vartotojas mažai ką galėtų padaryti.
„Facebook“ nutarė blokuoti Ukrainą remiančius įrašus ir Lietuvos vartotojai nieko negali padaryti. Tinklas privatus. Paspaudėte, kad sutinkate su naudojimosi „Facebook“ taisyklėmis, o taisyklės būtent tokios, kokios yra.
Tinklas jaučiasi per didelis ir per daug svarbus, kad paprastiems vartotojams turėtų aiškintis ir pristatyti savo poziciją dėl vidaus taisyklių. „Facebook“ nuomone, nepatinka taisyklės – nesinaudokite tinklu.
Iš esmės viešojo gyvenimo ir pliuralizmo taisykles šiandien nustato ne tik šalių įstatymai, tarptautiniai susitarimai, bet ir privačių bendrovių, valdančių socialinius tinklus, veikimo taisyklės. Nusipirko milijardierius Elonas Muskas socialinį tinklą „Twitter“, nutarė į jį sugrąžinti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą – ir taip padarė.
Eilinių vartotojų nuomonės jis neprivalėjo klausti, tad ir neklausė.
Pasaulis nepastebėjo, kaip socialiniai tinklai iš demokratiją, laisvą žodį ir nuomonių įvairovę užtikrinančių instrumentų virto tik pelno besivaikančiomis bendrovėmis. Tapome tarsi žmogumi, kuris turguje nusipirko mažą kačiuką, kad šis užaugtų į katiną ir namuose gaudytų peles.
O gavosi, kad katinėlis į tigrą užaugo. Pelių jis gaudyti nesiruošia. Dar daugiau: kartas nuo karto kreivai žiūri į namų šeimininką ir dantis šiepia.
Neabejoju, kad „Meta“ atstovai artimiausiu metu apsilankys Lietuvoje. Išklausys mus. Patikins, kad suvokia keliamo klausimo rimtumą. Kita vertus, sprendimų pagal mūsų norus tikėtis neverta.
„Facebook“ – milžiniškas lobistas, kuris pasireguliuoja taip, kaip jam patogu. Ne politikai, ne valstybės tarnautojai ar eiliniai žmonės, o būtent pats socialinis tinklas pasirašo sau palankius, veikimą reguliuojančius, įstatymus.
Ne paslaptis, kad 2021 metais „Facebook“ valdanti bendrovė „Meta“ vien JAV lobizmui išleido per 20 mlrd. JAV dolerių. Pagal išleistus pinigus tai septintoje vietoje esantis lobistas.
Daugiau išleidžia tik įvairios verslą siejančios organizacijos ir asociacijos. Pagal vienos bendrovės išlaidas lobizmui „Meta“ neturėjo sau lygių.
Vadinasi, greičiau jau Ukrainos karinės pajėgos sulaužys Rusijos kariuomenę mūšio lauke, nei „Facebook“ bus priverstas atsižvelgti į Lietuvos valstybinių institucijų reikalavimus ir vartotojų nepasitenkinimą. Vartotojams paliekama galimybė tik spausti „like“, dalytis ir komentuoti.
