Daktaras Veryga žino, ką daro, ir ypač žino, kada daro: prieš kelias dienas pareikalavo cirozės sudrožtų kepenų vaizdo ant „Dom Pérignon“ šampano etiketės. Ir štai tau, Lietuva, dovanų: aleliuja, memento mori – prisimink, kad mirsi! Nuo ko mirsi – nuo ketvirtosios „Covid“ skiepų dozės? Ne, šįsyk mirtis tyko vyno taurėje iš butelio, kurio etiketėje yra pilis, dvaras, kalvos. Bažnyčios siluetas.
Viskas juda cikliškai, viskas kartojasi, tik pas mus – nelabai dieviškai, greičiau – velniškai. 2016 metų gruodžio 17-ąją vienam naujienų portalui rašiau šias eilutes: „Kas geria vien tik vandenį, tas slepia kažkokią paslaptį“ – pasakė prancūzų simbolistas Charlesas Baudelaire‘as. Nežinau, ką slepia Aurelijus Veryga. Bet šaltas daktaro įniršis, kuriuo jis triuškina Dievo vandenį – vyną ir kultūringąjį jo vartotojų sluoksnį, rodo: kažkokios paslapties, matyt, iš tiesų esama.“ Ar būčiau galėjęs įsivaizduoti, kad praeis 6 metai, ir valdžios ištroškęs daktaras Veryga vėl puls, vėl triuškins?
2016-ųjų finiše stebėjausi, kad ministras Veryga paskelbė svieto ir vyno – degtinės akcizų – lyginimą: „Kažkas panašaus į Kalėdų stebuklą, bet atvirkščiai.“ 2022-ųjų paskutinėmis dienomis kandidatas į Kauno mero postą nurodė naują Lietuvą ištikusią nacionalinę nelaimę. Jos vardai nėra lietuviški: „château“ arba „castello“ (prancūziškai, itališkai – pilis).
Šie svetima kultūra dvelkiantys žodžiai skamba įtartinai ir grėsmingai! Padorūs Kauno gyventojai, kuriuos administruoti siekia Seimo narys, jau gniaužia kumščius: nepasiduosime! Griausime nelemtas svetimšalių pilis!
Paslaptis yra ši – šėtoniškas ambicijų cikliškumas. Ad nauseam – iki šleikštulio. Bet šįsyk ant šventinio grėblio lipame ne mes – pasigeriantys vien nuo pilies ar bažnyčios piešinio etiketėse. O jis – niekaip nenurimstantis psichiatras Aurelijus, kuriam Premjeras viešai dovanojo pistoletą. Jis – Aurelijus – vis dar psichiatras ir vis dar politikoje, bet per tuos šešerius metus daug visko įvyko. Ir tebevyksta.
Mes matome, kad kitų efektingų politikos ginklų pakeliui į Kauno mero postą kandidatas Veryga neturi. Tik kovą su alkoholiniais vėjo malūnais. Tada, kai dar nebuvo didelių problemų – nei karo, nei pandemijos, – jis liepė plėšyti žurnalų puslapius su vyno etikečių nuotraukomis. Dabar jis norėtų nuplėšti Toskanos „Ornellaia 2017“ (toks vynelis už 330 eurų) etiketę. Dėmesio, kauniečiai: šitas vynas išskirtinai pavojingas jūsų sveikatai, nes ten – baltame fone stūkso svetima pilis! Plėšiam pilį ir dedam prakiurusias kepenis!
Žinoma, dar yra kažkiek pigesnis „Marchese Antinori“! Šiuo atveju bjaurusis Toskanos markizas liepė vyno etiketėje nupiešti savo dvarą – „tenuta“, turėdamas konkrečių, akivaizdžiai priešiškų kėslų: sunaikinti lietuvių tautą per piktuosius raudonojo „chianti classico“ taninus. Jie yra rūgštūs ir labai nemalonūs, ypač tiems, kurie įpratę litrais plempti vietinį alų iš miltelių.
LRT radijui buvęs sveikatos ministras šv. Kalėdų išvakarėse atskleidžia šėtonišką Prancūzijos ir Italijos vyndarių užmojį – tai lietuvių tautos liga ir mirtis: „Alkoholio gamintojai etiketėse stengiasi gražiai aprašyti istoriją, sukurti legendas. Tai yra marketingo dalykai, tokiu būdu produktas yra pristatomas kaip gražus ir geras. O liga ir mirtis, ir tos visos pasekmės nėra nei gražios, nei geros. Gamintojai to nenori, nes tai jiems sugriauna visą šitą gražią legendą apie pilis, vynuogynus ir kitus gražius dalykus“. Todėl: plėšiam etiketę su markizo Antinorio dvaru, klijuojam veryginės fantazijos vaizdelį – kruviną virtuvinį peilį, kurį prieš žmoną pakėlė raudonojo „chianti“ prisilupęs statistinis lietuvis.
Buvęs sveikatos ministras bando išnaudoti Europos kortą. Esą ES antivėžinės programos būtent taip ir būtent į mus orientuotos: nereikalauja kiaulės lašinių arba 40 proc. riebumo grietinės etiketėje įkalti perspėjimo, kad nesaikingai vartojami šie sočiųjų riebalų produktai gali tapti kalėdinio insulto arba miokardo infarkto priežastimi. Ne. Anot Verygos, katalikiškajai Lietuvai Kalėdų išvakarėse žymiai pavojingesni prancūziškų „château“ ir itališkų „castello“ vaizdai. Amen!
Pistoletu ginkluotas kandidatas į Kauno burmistrus nutyli štai ką: Europos Parlamentas šią vyno etikečių problemą sprendė balsavimo būdu. Ir išsprendė taip: 251 už gąsdinimą vėžiu, 392 – prieš. Balsavusiųjų prieš motyvas buvo šis: susiformavo saikinga, vakarietiška vyno kultūra, todėl nereikia mūsų gąsdinti.
Viskas yra cikliška, viskas susiję. Veryga nori mus gąsdinti ad infinitum – be pabaigos. Žodis „saikas“ jam yra baisesnis už žodį „mirtis“, todėl jis jo vengia. Tokios štai – neramios, karingos – mūsų Kalėdos. Vieni priešo laukia iš Rytų, kiti jį atrado Vakaruose. Diskusija, ar per dešimt dienų Vokietijos bundesvero brigada spės atlėkti ir apginti nuo pavojaus iš Rytų, neturi prasmės. Nes bundesveras tikrai mūsų neapsaugos nuo vidinio priešiškumo Vakarams. Isterinė Verygos kova su prancūzų ir italų vyndarių pilimis yra tik viena šio proceso dalis. Jų yra ir daugiau.
Prieš keletą dienų Verygos kolega, Seimo narys Mindaugas Puidokas internetinėje televizijoje papasakojo apie beprotišką vakarietiškų multikų pavojų Lietuvos vaikams. Žalingi! Kenkia! Kino teatrai žaloja mažuosius! Ir ką jūs manote? Šią absurdo propagandą Lietuvos įstatymų leidėjas sieja su Jėzaus gimimo švente: „Kalėdinis konkursas: kaip per animaciją ir filmus veikiami mūsų vaikai!?“
Šventės ramybėje nesinorėtų klijuoti etikečių. Bet kitaip neišeina. Praėjo vos kelios dienos, ir Putinas iš Kremliaus pasakė tą patį, ką ir mūsiškis Puidokas. Sunku patikėti, bet lygiai tą patį: „Vakarų animaciniai filmukai, visokie batmanai, kenkia tradicinėms (rusų) vertybėms.“ Ir įsakė vyriausybei sukurti naujų multikų apie Ilją Muromecą, Kaščėjų Nemirtingąjį bei kitus vertybinio folkloro personažus.
O kur dar visiškai šviežias, kalėdinis Putino dekretas dėl oficialaus žodžio „gėjus“ uždraudimo ir bausmių nepaisantiems šio draudimo? Ar tik nebus Kremliaus grynųjų vertybių ideologai jį nusižiūrėję nuo Lietuvos Šeimų sąjūdžio rezoliucijų?
Viskas cikliška, tarsi miražas: vis einame į Vakarus ir vis atsiduriame Rytuose. Trečias pagal populiarumą kandidatas į prezidentus sėkmingai joja ant pandemijos revanšizmo, žada teismus, nacionalinius niurnbergus, o Prezidentas pritaria, esą tai labai rimtos problemos. Maždaug tokio rimtumo, kaip ir dramatiška Verygos kova su vakarietiškos vyno kultūros pilimis.
Nieko naujo: šv. Kalėdų išvakarėse vėl prisikėlė buvusio ministro ambicija, ji suras sekėjų, rėmėjų, rinkėjų. Populizmas nemiršta. Tarsi būtų naujas, bet netikras mūsų Dievas.
Laimingų šventų Kalėdų iš Romos!
