Prasidėjęs karas kuriam laikui sutelkė šalies visuomenę ir politikus. Pirmąsias savaites nebematėme retorinių mūšių, visi buvo orientuoti į tikslą padėti užpultai Ukrainai ir priimti sprendimus, reikalingus mūsų šalies saugumui.
Tačiau karui tęsiantis jau dešimt mėnesių, politinė padėtis vis labiau primena įprastą status quo. Jau birželį opozicija ėmė boikotuoti Seimo posėdžius, o biudžeto patvirtinimas baigėsi ir išaugusiomis įtampomis valdančiųjų gretose. Kokios didžiausios politinės intrigos Lietuvoje laukia 2023 metais?
Kokių politinių pasekmių turės augančios energijos kainos?
Energijos kainos tampa viena kertinių temų savivaldos rinkimuose. Perrinkimo nesiekia vos keletas merų, o visų valdančiųjų pagrindinis tikslas sutampa – stengtis, kad jų savivaldybėse šildymo kainos būtų kuo mažesnės. Į pagalbą buvo atėję gana švelnūs rudens orai, tačiau gruodžio sąskaitos jau daugelį galės nemaloniai nustebinti.
Valdančioji koalicija gali džiaugtis tik tuo, kad iki Seimo rinkimų dar labai daug laiko. Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad gyventojams ir verslui išgyventi būtų lengviau, bet jos galimybės ribotos. Elektros rinkos liberalizacijos procesas sutapo su augančių energijos išteklių kainų laikotarpiu.
Nors liberalizaciją pradėjo dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tačiau energetikos ministro Dainiaus Kreivio reitingai aiškiai rodo, kad gyventojams tai labiau siejasi su dabartinio ministrų kabineto veikla.
Dalis ekspertų pabrėžia, kad 2023–2024 m. šildymo sezonas, vargu, ar bus žymiai lengvesnis už dabartinį. Tad energijos kainos veikiausiai bus karšta tema ir 2024-ųjų rinkimų maratone. Ši krizė veikiausiai neišjudins ministrų kabineto pamatų, bet sumažins valdančiųjų perrinkimo galimybes.
Kas bus savivaldos rinkimų laimėtojai?
Dėl savivaldos rinkimų specifikos sunku juos laikyti tiesioginiu indikatoriumi, kuris galėtų parodyti politinės švytuoklės kryptis Seimo ar tuo labiau Prezidento rinkimams. Tačiau politinėms partijoms jie bus svarbus testas auginant svorį prieš 2024 m. Seimo rinkimus.
Realiausia, kad dėl pergalės kovos Tėvynės sąjunga (TS-LKD) ir socialdemokratai. 2019 m. šios partijos gavo vienodai mandatų. Abi politinės jėgos turi platų ir veiklų skyrių tinklą, kuris labai reikalingas, norint pasiekti gerų rezultatų savivaldos rinkimuose.
Realu, kad abi partijos gana kukliai pasirodys didžiuosiuose miestuose, bet TS-LKD gali nustebinti Vilniuje ir Panevėžyje, socialdemokratai yra favoritai Klaipėdoje (tačiau tik todėl, jog prie jų netikėtai prisijungė buvęs miesto meras Vytautas Grubliauskas).
Tikėtina, kad neblogai rinkimuose pasirodys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – partija nusiteikusi būti konkurencinga net ir didžiuosiuose miestuose, kur visi kandidatai yra buvę arba dabartiniai Seimo nariai. Liberalų sąjūdis (LRLS) istoriškai nėra stiprus savivaldos rinkimuose. Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ pasiekti didesnių laimėjimų sutrukdys tai, kad kaip nauja politinė jėga jie stokoja įdirbio. Laisvės partijos rinkimų kampanijos ašis bus mėginimas savo rankose išlaikyti Vilnių, bet tai padaryti nebus lengva. Vargu, ar gerų rinkimų rezultatų pasieks ir Darbo partija bei Lietuvos regionų partija.
Seimui priėmus Rinkimų kodeksą, kuris suvienodino partijų ir politinių komitetų pareigas, nuo 97 iki 32 sumažėjo rinkimuose dalyvaujančių komitetų skaičius. Anksčiau komiteto steigėjų skaičius turėjo būti ne mažesnis negu dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius, dabar – 0,1 proc. savivaldybės gyventojų skaičiaus.
Vilniuje komiteto steigimui reikia 592 steigėjų, iki tol užteko 102. Tačiau reikalingas steigėjų skaičius augo tik penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Veikiausiai sumažėjimą labiau lėmė didesnė politiniams komitetams tenkanti administracinė našta. Nors komitetų skaičius ir gerokai sumažėjo, bet jų iškovotų mandatų skaičius gali kisti menkai – beveik visi sėkmingiausi 2019 m. rinkimuose dalyvavę sąrašai vėl dalyvaus rinkimuose.
Kaip politinį procesą paveiks artėjantis rinkimų maratonas?
Vyriausybei teko dirbti sunkiomis sąlygomis, kai gaisrų gesinimas trukdo orientuotis į savo programos vykdymą. Šiemet pavyko priimti tris Konstitucijos pataisas, Rinkimų kodeksą, įteisinti galimybę rašyti asmenvardžius lotyniškomis raidėmis. Tačiau ir dalis valdančiųjų pripažįsta, kad, jeigu ne krizės, galbūt būtų pavykę nuveikti daugiau.
Tačiau antroje kadencijos pusėje darbo sąlygos tikrai nebus lengvesnės. Neatsitiktinai pasaulinė praktika rodo, kad tinkamiausias laikas reformoms yra pirmoji kadencijos pusė. Dabar patys valdantieji bus ne tokie drąsūs imtis sprendimų, kurie gali būti reikalingi, bet nepopuliarūs, o opozicija turės dar daugiau užsidegimo priešintis iniciatyvoms.
Nors penkioms opozicinėms frakcijoms bendradarbiauti nelengva, tačiau tarpusavyje konkuruojančios opozicinės frakcijos nebūtinai reiškia lengvesnį gyvenimą valdantiesiems, nes kils pagunda išsiskirti priešinimosi valdžiai radikalumu.
Rinkiminė logika turėtų veikti ir Gitano Nausėdos veiksmus. Tikėtina, kad jis sieks dar labiau įsitvirtinti kaip pagrindinė valdantiesiems oponuojanti jėga. Kadangi valdančiųjų stovyklos lyderiai nevengia konfliktuoti su Prezidentu, politinių įtampų 2023-iasiais tikrai nestokosime.
