Tebevykstant tyrimui netyla įtarimai, kad T. Abdurachmanovo egzekuciją galėjo organizuoti pati R. Kadyrovo aplinka. Įtarimams pasitvirtinus T. Abdurachmanovas taptų vėlyviausia žinoma Rusijos režimo auka.
Tokios Rusijos režimo pastangos užtildyti kritikus jau nebestebina, tačiau kas stebina – tai tokių žmogžudysčių geografija, kuri dėl karo Ukrainoje tik dar labiau pradėjo plėstis.
Įžūlumo nestokojantis Rusijos režimas ir anksčiau neapsiribodavo tik savo šalyje gyvenančių oponentų ir opozicionierių žudymu, bet taikydavosi ir į Vakaruose gyvenančius kritikus.
2018 metai, Solsberis Jungtinėje Karalystėje. Britų dvigubas agentas Sergėjus Skripalis ir jo dukra randami be sąmonės sėdintys ant suolo šalia prekybos centro. Vėliau paaiškėjo, kad jie buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Jungtinės Karalystės policija greitai identifikuoja du Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus kaip pagrindinius nusikaltimo įtariamuosius, kurie „Novičiok“ apipurškė Skripalių namų durų rankeną. Nepaisant rimtų sveikatos sutrikimų, kurių dalis liks visam gyvenimui, Skripalis ir jo dukra išgyveno apnuodijimą.
2006 metai, lapkričio 1-oji, Londonas. Buvęs KGB agentas ir aršus Vladimiro Putino kritikas Aleksandras Litvinenko apnuodijamas poloniu, kuris į organizmą patenka išgėrus žaliosios arbatos. Tą dieną jis buvo susitikime su dviem buvusiais Rusijos žvalgybos pareigūnais: Andrejumi Lugovojumi ir Dmitrijumi Kovtunu. Tų metų lapkričio 3 dieną A. Litvinenko buvo paguldytas į ligoninę, o lapkričio 23 dieną dėl širdies nepakankamumo mirė. Dar mirties patale A. Litvinenko apkaltino V. Putiną ne tik jo nunuodijimu, bet ir visos Rusijos žmonių išdavyste.
2004 metai, Kyjivas Ukrainoje. Dar tik kandidatas į prezidentus Viktoras Juščenka apnuodytas dioksinais, kurių galima rasti „Oranžiniame agente“, sukurtame dar Vietnamo karo laikotarpiu. Tikėtina, kad apnuodytas vakarienės su valstybės saugumo tarnybos vadovais metu. Nors tikslūs apnuodijimo užsakovai nėra žinomi, tačiau Rusija įvardijama kaip pagrindinė iniciatorė – ji Ukrainos teisėsaugai niekada neišdavė įtariamųjų apnuodijimo byloje. Nepaisant to, Viktoras Juščenka išgyveno pasikėsinimą į gyvybę ir 2004 metais laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus.
Kodėl buvo pasikėsinta į S. Skripalio, A. Litvinenko ir V. Juščenkos gyvybes? Priežastys gali skirtis, o kai kurios jų niekada taip ir nebus išaiškintos. V. Juščenkos atveju į gyvybę buvo kėsintasi dėl jo provakarietiškos pozicijos per Ukrainos prezidento rinkimus, o tai jau kertasi su Rusijos imperinėmis ambicijomis (Karas Ukrainoje šį teiginį tik sustiprina). A. Litvinenko ir S. Skripalio atvejai yra kitokie. Jie abu praeityje dirbo Rusijos slaptosioms tarnyboms, tačiau galimai tapo pernelyg sėkmingi savo tyrimuose ir darbuose, nukreiptuose prieš V. Putino režimą.
Skripalio, Juščenkos ir Litvinenko istorijos gerai žinomos pasauliui. Jos įvyko už Rusijos Federacijos teritorijos, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, kurio apačioje yra 2022 metais įvykusios mistinės Putinui artimų oligarchų mirtys.
Šiais metais keistomis aplinkybėmis žuvo bent 19 Rusijos oligarchų. Didžioji dalis jų „nusižudė“, prieš tai dėl „proto aptemimo“ sugebėdami „nužudyti“ ir savo šeimos narius. Kiti savo butuose „netyčia iškrito“ iš balkonų arba nukrito nuo laiptų.
Dar kiti „mirė“ nuo insulto. Reikia pripažinti, kad nelaimingų atsitikimų nutinka net ir tarp Rusijos oligarchų, tačiau tokia jų gausa per labai trumpą laiką net ir labiausiai užkietėjusį skeptiką priverstų susimąstyti, ar nėra kitų priežasčių.
Iš šio sąrašo bent 4 oligarchai mirė užsienio valstybėse. Vasario 28 dieną savo namuose Surėjuje, pietų Anglijoje, buvo rastas nusižudęs ukrainiečių kilmės Rusijos naftos magnatas ir verslininkas Mikhailas Watfordas. Balandžio 19 dieną Ispanijoje, vienoje Madrido vilų, buvo rasti gamtinių dujų bendrovės „Novatek“ pirmininko pavaduotojo Sergejaus Protosenjos, jo žmonos bei dukros kūnai. Rugpjūčio 14 dieną Vašingtone, Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje, buvo rastas iš prabangaus buto balkono iškritusio latvių kilmės verslininko Dano Rapoporto kūnas, o gruodžio 9 dieną Prancūzijos Rivjeroje nukritęs nuo laiptų mirė nekilnojamojo turto magnatas Dmitrijus Zelenovas.
Visus šiuos oligarchus, mirusius tiek užsienio valstybėse, tiek pačioje Rusijoje, vienija tie patys požymiai: jie buvo V. Putino artimos aplinkos žmonės ir jie kritiškai vertino Rusijos karą Ukrainoje, o kai kurie jų net viešai pasisakė prieš Putino valdžią.
Vis dėlto faktas, kad Rusijos režimas pradėjo masiškai vykdyti savo kritikų žudynes NATO šalių teritorijoje, yra daugiau nei iškalbingas.
20 metų Rusijos režimo stabilumo pamatu buvo nuolatinis didingo, gabaus ir visada teisingo Vladimiro Putino įvaizdžio kūrimas, o Ukrainos užgrobimas būtų tapęs didžiausiu jo pasiekimu, leidusiu lygintis net su Rusijos imperatoriumi Petru I.
Vis dėlto nepasisekęs karas Ukrainoje, destabilizacija pačioje Rusijoje sugriovė V. Putino kaip neklystančio ir, svarbiausia, nepakeičiamo lyderio įvaizdį. Nuolatos auganti kritika V. Putiną ir jo aplinką verčia imtis pačių žiauriausių priemonių ir kėsintis į režimui nelojalius žmones visame pasaulyje.
Tokiais mafijos veikimo principais jis bando palaikyti discipliną režimo viduje, užtildyti bet kokias kalbas apie karo metu padarytas klaidas ir apie galimus lyderystės pokyčius.
Įžengiant į 2023 metus, o Ukrainoje toliau tęsiantis karui, Rusijos režimo žmogžudysčių banga greičiausiai neatslūgs, o V. Putinas ir toliau stengsis išsilaikyti valdžioje sau nepalankiomis sąlygomis.
Jo kruvinas peilis jau siekia režimo kritikus Vakarų valstybėse ir greičiausiai tik laiko klausimas, kada pasieks ir Lietuvos žemę.
