Padedamas Evangelijos teksto Jonas Krikštytojas tęsia savo kalbą kiekvienai kartai. Jo žinia Judėjos dykumoje pasirodo kaip niekad svarbi mums, mūsų laikų žmonėms, nes dažnai artėjančias Kalėdas pasitinkame ir išgyvename paviršutiniškai, materialistiniu mąstymu, likdami iliuzijų pasaulyje.
Kad galėtume patirti Pilnatvę, Dievo buvimą, Tikrovę, tikroviškesnę už mūsų įsivaizdavimus, ir kad išgirstume Žodį, kuris atnaujina mūsų bendrystę ir sugrąžina prie gyvenimo esmės, privalome stabtelėti ir atrasti drąsos pabūti tyloje ir vienumoje.
Ten, kur gausu žinių ir informacijos, tyla būtina tam, kas svarbu, atskirti nuo to, kas nenaudinga ir antraeiliška. Todėl būtina sukurti tam palankią aplinką, savotišką „ekosistemą“, kurioje darniai derėtų tyla, žodis, vaizdai ir garsai.
Nieko stebėtino, kad įvairiose religinėse tradicijose vienuma ir tyla laikomos tinkamomis erdvėmis padėti žmonėms atrasti patiems save ir tiesą, kuri visiems daiktams ir įvykiams suteikia prasmę.
