Rytoj, galimas daiktas, bus užpultas mūsiškis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jo šedevrai „Bičiulystė“ arba „Allegro“.
Išpuolių strategija – patikrinta ir ne sykį išmėginta: aktyvistų grupės „Last Generation“ (iš angl. – paskutinioji karta) „kovotojai“ nusiperka lankytojo bilietą, susiranda meno šedevrą ir kuo nors jį apipila – juodais dažais arba pomidorų sriuba. Specialiosios operacijos tikslas yra toks: pasaulis turi sužinoti, kad vykdoma aktyvi kova su klimato kaita.
Šįmet ji – labai intensyvi ir globali: Paryžiaus Luvre tortu atakuota da Vinci „Gioconda“. Florencijos „Uffizi“ galerijoje du vaikinai priklijavo rankas prie Renesanso genijaus Botticellio „Pavasario“. Londono Nacionalinėje galerijoje darbavosi grupė „Just Stop Oil“ (iš angl. – „Jau gana naftos“), ten ji nusižiūrėjo Van Gogho legendinį kūrinį „Saulėgrąžos“. Vokietijoje, Potsdame bulvių koše pavaišinta prancūzų impresionisto Monet drobė. Madrido „Prado“ galerijoje meno teroristai puolė Goyą. Prieš keletą dienų Romoje „Bonaparto“ rūmuose siautėjo merginos iš „Paskutiniosios kartos“, jų išpuolio taikiniu vėl tapo Van Goghas ir jo drobė „Sėjėjas“.
Kas vyksta meno pasaulyje? Jeigu anksčiau paveikslų galerijos buvo intelektinio katarsio erdvė tai dabar ekspozicijų salėse viešpatauja įtampa, nerimas, nesmagi paranoja. Eini mėgautis meno šedevrais? Bet gal esi meno teroristas? Kitaip tariant – kovos su klimato kaita aktyvistas? Gal eini naikinti? Gal esi Botticellio ar Klimto priešas?
Šią vasarą su meno šventovėse viešpataujančia įtarumo atmosfera teko susidurti tiesiogiai. Vedžiau bičiulius į vieną Italijos galeriją pažiūrėti Caravaggio. Visi tvarkingai rūbinėje palikome asmeninius daiktus. Buvo labai karšta, aš turėjau mažą vandens buteliuką. Laikydamas jį rankose įėjau į ekspozicijų salę, atsistojau prie Caravaggio šedevro ir pradėjau bičiuliams pasakoti apie dramatišką paveikslo turinį. Tada atsitiko nenumatytas dalykas: atskubėjo ginkluotas apsaugininkas, pradėjo rėkti, kad skubiai atsitraukčiau nuo drobės, o jeigu ne…
Sąmyšio būta nemenko, atlėkė dar daugiau apsaugos darbuotojų, jie apsupo mane ratu. Liepė pastatyti ant grindų buteliuką su vandeniu. Aš paaiškinau, kad ten viso labo vanduo ir daugiau nieko. Buteliukas buvo konfiskuotas patikrai.
Kalčiausia liko mergina, kuri leido man įeiti į galeriją, užuot pareikalavusi palikti mineralinį rūbinėje. Pareiškiau protestą apsaugininkams: argi nematote, kad esu tvarkingas baroko fanas, o ne meno banditas? Jie atkirto: o ką mes galime žinoti, kas ten – buteliuke? Gal padegamasis skystis? Gal acetonas? Ir galų gale: jie – meno teroristai – atrodo kaip normalūs meno garbintojai.
Jų ginklai, beje, keisti. Prieš keletą dienų Romoje intelektualiai atrodančios merginos iš „Paskutiniosios kartos“ grupės Van Gogho „Sėjėją“ apkrėtė skysta bulvių koše, o paskui klijais „Super Attack“ prisiklijavo prie kambario sienos. Kad pamatytų žmonės, žiniasklaida, pasaulis. Van Gogho drobė nenukentėjo, nes buvo eksponuojama po apsauginiu stiklu.
Todėl dabar, kol dar ne vėlu, kreipiuosi į kultūros ministrą Simoną Kairį su klausimu: mūsiškis Čiurlionis Kaune – po stiklu? Ar lengvai pasiekiamas vandalams? „Žinia“, „Bičiulystė“ ir kiti lietuvių tapytojo šedevrai – saugūs? Kodėl klausiu? Todėl, kad italų, olandų, prancūzų tapybos palikimas – milžiniškas. Netekę vieno Monet jie dar turi Manet ir Cezzane‘ą. Mūsiškis Čiurlionis – tiek pats unikalus, neįkainuojamas ir nepakartojamas, kiek italams Botticellis. O gal net ir labiau. Nes mes kitų čiurlionių neturime.
Ir dar: jeigu kultūros šalyse – Vokietijoje ir Italijoje – atsiranda kretinų, kurie bando pasižymėti niokodami meną, ar mes galime būti ramūs, kad pas mus kretinų nėra ir neatsiras? Niekas nenorės pasižymėti, patekti į naujienų portalus, agentūrų pranešimus?
Pabandykime pasiaiškinti, kas jie tokie ir kodėl taip daro. Tie vaikinai ir merginos – intelektualūs, išmano meno istoriją. Gerų, pasiturinčių šeimų vaikai tvarkingomis panagėmis. Žino, ką meno pasauliui ir rinkai reiškia Van Gogho „Saulėgrąžos“. Jie savęs nevadina teroristais, ne. Jie yra kovos su klimato kaita aktyvistai. A) Sunerimę. B) Įpykę. Sunerimę, nes pasaulis pasuko į greitkelį, kuris veda į klimato katastrofą: garuojančius vandenynus, žūstančią florą ir fauną. Į žmonijos pabaigą. Įpykę, nes daugiau ar mažiau visų pasaulio šalių vyriausybės užsiima viskuo, tik ne realia kova su artėjančiu kataklizmu. O jeigu ir kalba, kad kažką daro, tai realiai šūdą mala.
Todėl reikia veikti. Kovoti ir nenurimti, supurtyti miesčioniškos vartojimo apatijos paralyžiuotą Vakarų pasaulį. Surengti protesto mitingą prie „Shell“ arba „Total“ kompanijų būstinės? Niekam neįdomu. Sukviesti į protesto eitynes centrinėse miestų aikštėse? Niekam neįdomu. Atsigulti vidury greitkelio, sustabdyti automobilių eismą? Įdomu, bet pavojinga: o jeigu užlėks ir sutraiškys? Tokias akcijas Romos žiediniame greitkelyje šiais metais surengė „Paskutiniosios kartos“ vaikinai ir merginos. Kas labiausiai nuo jų nukentėjo? Į Fjumičino oro uostą skubėję, į lėktuvą nespėję keliautojai. Tiek žinių.
Apdrėbti pomidorų sriuba ar bulvių koše Van Goghą – kitas dalykas. Emociškai stiprus, sukrečiantis. Stiklu uždengtos „Saulėgrąžos“ gal labai nenukentės, bet triukšmo bus daug. Bus proga pasakyti, išrėkti: „Jūs pergyvenate dėl stiklu uždengtos drobės? Nors tuo pat metu 1000 vaikų Nigerijoje miršta be vandens!“ Van Goghą saugo stiklas.
Čiurlionį – neaišku, ar stiklas saugo. Pasaulio niekas nebesaugo, nes korumpuotos vyriausybės mala šūdą apie kovą su klimato kaita. Nesugeba riboti iškastinių energijos šaltinių, nepajėgia įdiegti atsinaujinančios energijos išteklių, uždaryti anglimi kūrenamų jėgainių. Nenori galvoti apie katastrofą, apie iškastinį pragarą, kuriame gyvens mūsų vaikai po poros dešimtmečių. Ir taip toliau. Ir panašiai.
Pasikėsinimas į meną, tiek į Botticellio drobę „Pavasaris“, tiek į Čiurlionio temperą „Pavasaris“ yra iššūkis. Kam? Florencijos arba Kauno galerijų direkcijai? Ne, nes abu šedevrai priklauso visiems. Žmonijai. Todėl skandalingi išpuoliai prieš meną, kuris yra svarbus, tačiau beginklis, yra beprotiška, tačiau itin gerai matoma protesto forma. Itin gerai matoma, nes beprotiška. Ar ji sustabdys atmosferos taršą, padės laikytis Paryžiaus susitarimų? Kai sutiksite meno galerijoje delnais prie paveikslo prisiklijavusius padorius vaikinus ir merginas, užduokite jiems šį klausimą.
