Maloniai atsipūtė Vakarai ir NATO, kuriems kitokiu atveju būtų tekę taip sunkiai vartytis ir aiškintis, kodėl jie nieko nedaro, kodėl ir vėl negalioja NATO sutarties penktasis straipsnis, apie kurį senolis JAV prezidentas kartojo ir kartojo: mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos colį. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kaip nervinga moteris, blaškėsi ir kudakavo pavasarį – kad tik nebūtų eskalacijos, kad tik nebūtų eskalacijos.
Vertimas: kad tik mums nieko nereikėtų daryti. Kad tik mums netektų dirbti to darbo, dėl kurio mes susirinkome. Gynybinis aljansas, pasirodo, yra tik tam, kad galėtume padrebinti orą: „Nedrįskit liesti mūsų teritorijos, nes jeigu paliesit, tai mes labai barsimės.“
Ir JAV, ir Vakarų Europos pareigūnai meldėsi ir prašė likimo, kad tik čia pasirodytų kaip nors ne tiesioginė Rusijos kaltė. Plaikstėsi, kaip skudurai (jie ir yra skudurai), ir jų maldos buvo atlieptos: ne, ne tiesioginė Rusijos kaltė.
Žinoma, vis tiek tai yra Rusijos ir Vakarų kaltė, o ne ko nors kito: Ukrainai nereikėtų gintis ir šaudyti, jei ne Rusijos antpuolis, ir Ukrainai netektų naudoti netaiklių raketų, kurios nulekia į Lenkijos kaimą, jei Vakarai būtų suteikę priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą, kurios ukrainiečiai prašo.
Ukrainai nereikėtų šaudyti apskritai, jeigu NATO karinės pajėgos būtų uždariusios dangų.
Viso šito nebūtų, jei Vakarai būtų subaladoję Rusiją taip, kad ji pasiliktų be kvapo ir be pulso tuojau po vasario 24 dienos agresijos.
Ne, dar geriau būtų buvę, jei skudurinis JAV prezidentas Barakas Obama ir jo skudurinis viceprezidentas Joe Bidenas būtų reagavę į Rusijos agresiją prieš Ukrainos Donbasą, Luhanską ir Krymą jau 2014 metais. Ir dar – jeigu būtų kas nors reagavę 2008 metais į Rusijos agresiją prieš Sakartvelą, kurį tada dar vadinome Gruzija.
Kai 2014 metais visa vadinamoji progresyvioji Rusijos inteligentija džiaugsmingai spygavo: „Krymas mūsų“. Dabar jie labai už taiką, prieš karą ir nori teisės rusams slėptis nuo mobilizacijos, kur tik jie užsimanys (o kai juos paslepia, jie nori vis tiek aiškinti „Pribaltikos“ vyriausybėms, kaip jiems elgtis su paminklais sovietų prievartautojams ir agresoriams, ir mokyti mus gyventi).
2022 metų skerdynių, Bučos, Irpinės, Mariupolio, Zaporižos atominės elektrinės baimių, šąlančių žmonių, benamių, pabėgėlių ir viso šito nebūtų buvę, jei šalis-parazitas būtų laiku nustumta į akmens amžių, kur jai ir priklauso tūnoti su jos privačiomis kariuomenėmis, Čečėnijos banditais, nusikaltėliais-samdiniais iš kolonijų ir nusenusiu ir meluojančiu psichopatu Putinu jo bunkeryje.
Net ir vakar būtų buvę geriau, jei NATO būtų asimetriškai kalę į klyną Rusijai taip, kad ši drebėtų iš baimės, o jau paskui būtų aiškinęsi, kieno ten iš tikrųjų buvo raketos. Rusiją šiais laikais reikia bausti bet kuriuo atveju, negalvojant apie tai, kokia jos konkreti kaltė buvo kurią dieną.
Kaip Vokietija po Antrojo pasaulinio karo kentėjo dešimtmečiais, neproporcingai ir žiauriai – kaltė ir bausmė teko visiems ir kiekvienam, nesiaiškinant per daug, kieno kokia buvo atsakomybė kiekvienu konkrečiu atveju.
Praleidome progą Rusijai iškaršti kailį, ir labai gaila. Dabar metas toks, kad reikia pirma smogti, o paskui galvoti, ar reikėjo. Kad ir kiek kalsime tai šaliai, per daug nebus, ir tikrai visi žinos, už ką baladojame.
