Vis tik „antivakseriai“ yra žymiai paprasčiau ir patogiau. Anksčiau šitoks specifinės grupės įvardijimas kažkam atrodė įžeidžiantis, menkinantis. Kodėl? Vien todėl, kad „vakseriai“ esą buvo normali, niekuo neišsiskirianti visuomenės dalis. Tvarkinga, politiškai korektiška dauguma. O jie, antivakseriai, – savotiški chuliganai.
Nuo pandemijos pradžios dar nepraėjo nė treji metai, bet daug kas pasikeitė. Tiek makro lygyje – kasdienybėje, tiek viršuje – politikos ešelonuose. Štai pavyzdys: Romos „Fiumicino“ oro uoste vyksta įlaipinimas į lėktuvą. Keleivius pasitinka lėktuvo palydovė, ji visiems nemokamai įteikia po chirurginę kaukę. Vieni padėkoja ir užsideda ant veido. Kiti padėkoja ir įsideda į kišenę. Juk neprivaloma. Bet štai trečiojo tipo reakcija į siūlomą apsauginę kaukę. Vidutinio amžiaus moteris (prabangi rankinė, ryškiai dažytos lūpos, violetinis manikiūras) paima kaukę, padėkoja, tada meta ją ant grindų ir sumindo. Lėktuvo palydovė pasimetusi šypsosi. Keleiviai apstulbę. Paskui pasigirsta plojimai. Jie vis garsesni, primena tuos aplodismentus, kurie aidi lėktuvui sėkmingai nutūpus oro uoste. Elegancija pulsuojanti ponia triumfuodama šypsosi ir ispaniškai klausia: „Todo está bien?“ Viskas gerai? Improvizuotas įvairių tautybių choras atsiliepia: „Todo bien!“
Prieš metus ar pusantrų nė velnio nebūtų buvę todo está bien. Lėktuvo įgula galimai būtų iškvietusi policiją, ir neaišku, kaip būtų pasibaigę. Elegancija pulsuojanti ponia, matyt, būtų neišskridusi. O dabar išskrido. Ir net susilaukė plojimų už antikovidinį performansą.
„Antivakseris“ nebėra įžeidimas. Ši definicija nusidažė nauju semantiniu atspalviu. Antivakseris – jau nebe visuomenės atplaiša, ne moralinis atsilupėlis. Antivakseris šiandien yra teigiamas personažas. Esi antivakseris? Nė karto neatkišai peties? Nekaišiojai restorane ar oro uoste telefono su green pass galiojimo terminu? Esi susižavėjimo ir pagarbos objektas. Gal netgi didvyris, didvyrė. Greitai, matyt, ateis laikas, ir definicija „antivakseris“ bus įrašoma į gyvenimo aprašymą greta diplomų, rangų, laipsnių.
Šiuo metu Europos socialiniuose tinkluose plinta pagiriamasis laiškas antivakseriams. Plinta jis ir Lietuvoje, ir kažkaip va taip pataiko į visuotinę generolų politinio aktyvumo fazę. Armijos generolai nerimsta pas mus, nerimsta jie ir Europoje. Antivakserių amžinos šlovės memorandumą surašė Prancūzijos atsargos brigados generolas Christianas Blanchonas. Jį verta panagrinėti, nes šis tekstas sulaukė didžiulio pasisekimo. Juo remsis partijos ir lyderiai artimiausių rinkiminių kampanijų metu.
„Jie yra šalia tavęs, jie atrodo normalūs, bet jie yra „super-héros“ (š pranc. super didvyriai – aut. past.). Toliau seka puikus prancūziškas žodis „courage“ – narsa, – ir jau norisi atsistoti, tarsi būtų giedamas prancūzų valstybinis himnas „La Marseillaise“. Kyla klausimai: kokiose barikadose kraują liejo XXI amžiaus didvyriai? Su kokiu nuožmiu priešu galynėjosi? Atsakymas: žūtbūtinis mūšis laimėtas prieš „sutuoktinius, tėvus, vaikus, bičiulius, kolegas, gydytojus“. Generolas Blanchonas atsilaikiusius prieš šias pajėgas įvardija taip: „meilleur de l‘humanite“ – žmonijos pažiba.
Ar šiems didvyriams bus įteikti „Legion d‘honneur“ apdovanojimai? Ką čia gali žinoti, viskas pasisuko gana netikėta linkme. Jau nebe kovidinių reanimacijų medikai, po 18 valandų per parą neišnirdavę iš apsauginių skafandrų, visais įmanomais būdais kovoję dėl gerbiamų antivakserių kvėpavimo funkcijos atstatymo ir palaikymo, nebe jie vadinami pandemijos didvyriais. Jie netgi neminimi, tarsi būtų apgailėtini karantino epochos kolaborantai. Pirmosios kovido bangos sunaikinti greitųjų pagalbų mašinų vairuotojai, sanitarai, slaugai, laborantai, kunigai, vaistininkai? Argi tai herojiškoji visuomenės dalis? Ne. Mesjė Blanchonas įtvirtino kitokį fizinės kančios konceptą: „Atskirtieji nuo šeimyninio Kalėdų stalo, jie niekada neregėjo nieko žiauresnio“. Lietuvos ir visos Europos antivakseriai skaito, masiškai deda patiktukus, širdeles, bučkius, nykščius, pagarbos bei meilės ženklus.
Specialiosiose taikos misijose Afrikoje su ginklu rankose dalyvavęs kariškis aukština antivakserius, kurie ryžtingai nepakluso karantino nuostatoms. Jam netgi patiktų vadovauti būtent tokiems „išskirtiniams kareiviams“, kurie nekreipia jokio dėmesio į generolų įsakymus. Ar su tokia kariuomene įmanoma laimėti mūšį? Kažin, bet courage visada yra courage: „Jūs (antivakseriai – aut. past.) įveikėte nesuvokiamus sunkumus, kurių nesugebėjo įveikti jūrų pėstininkai, „žaliosios beretės“, astronautai, kiečiausi genijai“.
Ten dar yra apie skiepų priešininkų patirtus pažeminimus ir įžeidimus, bet parbleu, po velnių, – tai jau praeitis, ji tikrai nebegriš. Nes elegantiškoji ponia iš generolo Blanchono armijos lėktuve su pasitenkinimu trypia kaukę ir iššaukiamai žvalgosi į kaukes dėvinčius keleivius. Pastarieji baimingai nuleidę akis.
Europoje pučia antivakseriams palankūs vėjai. Jie stiprės tol, kol politikams ir partijoms taps galutinai aišku: neremsi antivakserių revanšizmo? Neregėsi valdžios svertų! Šitai jau suprato visų antivakserių susižavėjimo objektas – Italijos vyriausybė, kuriai vadovauja Giorgia Meloni. Praėjo vos savaitė nuo ministrų kabineto priesaikos, spėkime iš trijų kartų, nuo kokių išskirtinės skubos dekretų veiklą pradėjo vyriškai save titulavęs „ponas premjeras Giorgia Meloni“? Nuo išsipūtusio Italijos biudžeto deficito taisymo? Nuo energetikos problemų žiemai artėjant? Nuo Europos Sąjungos sanglaudos fondų panaudojimo grafiko? Ne. Svarbiausia naujos vyriausybės tema tapo gydytojų-antivakserių reabilitacija, dienos susirgimų statistikos duomenų naikinimas ir kiti kovidinio revanšizmo dalykai.
Valstybė, kurios ligoninėse ir slaugos įstaigose visiems privaloma dėvėti kaukes? Tokia valstybė toliau gyvuoti neturi teisės. Šalin kaukes! 30 tūkst. naujų atvejų ir 75 kovido aukos per vieną dieną yra niekis, palyginti su generolo Blanchono superdidvyrių armijos lūkesčiais. Šalin! Tiesa, paskutinę dieną vyriausybė vis tik persigalvojo: gal vis dėlto paliekam kaukes ligoninėse? Pažiūrim, kokia bus pandemijos eiga žiemos pradžioje?
Lietuvos premjerės politikos viražas „nuo mirtino kovido prie snargliuoto gripo“ – pačiu laiku. Populistai, generolai ir tautos advokatai tokio Vyriausybės įvarčio į savus vartus nesitikėjo. Jau dunda feisbuko tamtamai: „Jie užmokės mums už vienas prarastas Kalėdas ir Velykas!“ Arba: „Šimonytę ir Dulkį – į teismą!“ Lietuviškieji blanchonai jau galanda propagandos giljotiną!
Ir vis tik: tai buvo ar nebuvo gripas? Šiomis dienomis rimtame žurnale „Nature Human Behaviour” pasirodė įdomi studija apie LE, arba „life expectancy“ indeksą, rodantį gyvenimo trukmės pokyčius įvairiose šalyse nuo 2019 iki 2021 metų. Aiškėja, kad tam tikrų šalių gyventojų LE 2019–2020 metais mažėjo 43 (Bulgarija), 28,2 (JAV), 25,6 (Lietuva), 12,6 (Italija), 7,6 (Švedija) mėnesiais. Visi bulgarai prarado beveik trejus vidutinės gyvenimo trukmės metus – tai bent „gripas“! 2021-aisiais, įsibėgėjus skiepijimo kampanijai, kai kurios valstybės prarastus mėnesius susigrąžino: Belgija – 10, Ispanija – 7,6, Italija – 5,1. Bet ne visos. Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje LE toliau mažėjo.
Ir vėl duomenys?! Teksto autorius atsiprašo, nes žino: statistikos duomenys „gripo“ fanams yra toks pats feikas, kaip ir kovidas. „Viens – du – trys! Lygiuok! Ramiai!“ Paradui dabar vadovaus generolo Blanchono visų šalių antivakseriai. Revanšo valanda atėjo.
