Iš didelio rašto išėjo iš krašto

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad siekiant pagerinti oro kokybę Lietuvoje, bus draudžiama parduoti anglis ir durpes deginimui. Tokiu būdu jis eilinį kartą pademonstravo, kad visiškai nesiorientuoja ne tik aktualioje Europos darbotvarkėje, bet net ir šalies viduje vykstančiuose procesuose. Ministerijos užregistruotame Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad „Mažinant namų ūkių būstuose deginamo kuro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę priimti sprendimą dėl draudžiamos arba apribojamos naudoti vienos ar daugiau kuro rūšies ir (ar) ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančių kurą deginančių įrenginių visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje“, o nuo „2025 m. sausio 1 d. draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje kietąjį iškastinį kurą.“

Ministras ramina, kad valstybė gyventojams iš dalies kompensuotų krosnių pakeitimą ar atnaujinimą: socialiai remtiniems – 85 proc. paramos, kitiems – 50 proc. paramos pasikeisti iš anglies į biokurą ar šilumos siurblius. O pati ministerija išdidžiai piešia rožinę ateitį įgyvendinus minėtus planus. Anot jos, atsisakius kietojo iškastinio kuro pagerėtų oro kokybė šaltuoju metų laikotarpiu, sumažėtų į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paspartėtų perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių, nes deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetami didesni kiekiai azoto oksidų ir kitų sveikatai pavojingų teršalų. Taip pat ministerija pažymi, kad iškastinio kuro naudojimas reikšmingai prisideda prie klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionaliniu mastu išmetamo kiekio. Palyginti su kitomis kuro rūšimis, kietasis iškastinis kuras pasižymi itin aukštais CO2 taršos rodikliais.

Na, po tokių ministro ir ministerijos pažadų susidaro įspūdis, kad tereikia įgyvendinti šią naujovę ir jau gyvensime kaip rojuje. Tačiau neišvengiamai norisi paklausti, ar jie supranta, kokioje valstybėje gyvena, kaip gyvena mūsų žmonės ir ar bent girdėjo apie tai, kas vyksta Europos energetikos sektoriuje?

Kitų šalių politika iškastinio kuro srityje

Tuo metu, kai Aplinkos ministras mums visiems pasakoja, kaip ir kodėl mes gyvensime geriau, jeigu klausysime jo, su neregėtomis elektros kainomis ir dujų tiekimo trūkumu susidūrusi Europa didina anglių importą, nes didėja energijos išteklių trūkumas. Gilėjant regiono energetikos krizei, Europos pirkėjams teko laikinai pamiršti ekologijos vertybes ir skubėti įsigyti akmens anglių, todėl padidėjo krovinių iš Australijos, Pietų Amerikos, Kolumbijos ir Pietų Afrikos apimtys, o padėtis pasaulinėje anglių rinkoje šiuo metu yra labai įtempta.

Stringant dujų tiekimui, Europos Sąjunga (ES) nurodė valstybėms narėms iki kovo mėnesio 15 proc. sumažinti dujų vartojimą ir imtis kitų būtiniausių priemonių. Rusija tiekia 70 proc. visų Europoje importuojamų akmens anglių, naudojamų elektros energijos gamybai, tačiau nuo rugpjūčio vidurio, kai įsigaliojo ES draudimas importuoti rusiškas anglis, šį tiekimą prireikė pakeisti.

Nors šilumai gaminti naudojamos anglys laikomos vienu iš daugiausiai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių, dėl ko Europa buvo iškėlusi tikslą atsisakyti jo, siekdama įgyvendinti taršos ir klimato kaitos tikslus, sudėtinga situacija energijos rinkoje privertė šiuos planuos koreguoti.

Tuo metu, kai aplinkos ministras nori uždrausti anglių pardavimą Lietuvoje, vokiečiai sieks pratęsti 10 gigavatų anksčiau užkonservuotų anglis naudojančių jėgainių naudojimo laiką iki 2024 m. kovo mėnesio. Prognozuojama, kad Lenkija ir Vokietija gali pakeisti dujomis kūrenamų elektrinių naudojimą, paleisdamos anglies elektrines visu pajėgumu, jei tik bus pakankamai anglių. Manoma, kad iki kitų metų anglių importas į 27 ES bloko nares šalis ir Jungtinę Karalystę bus 43 proc. didesnis.

Analitikai nuogąstauja, kad Europos pirkėjai pirmenybę teikia tam tikroms anglių rūšims. Australija, JAV, Kolumbija ir Pietų Afrika gali tiekti šių rūšių akmens anglis, tačiau dėl pasaulinės konkurencijos gali nepavykti visiškai patenkinti didėjančios paklausos. Remiantis „Braemar“ laivų brokerio „Seabourne“ laivų stebėjimo duomenimis, birželio mėnesį į Europos šalis importuota 7,9 mln. tonų anglių, naudojamų šilumai gaminti, t. y. dvigubai daugiau nei pernai. Birželio mėnesį importas iš Kolumbijos siekė 1,2 mln. tonų, palyginti su vos 287 tūkst. tonų praėjusių metų birželį.

Pastaraisiais mėnesiais Australijos anglių pirkimų apimtys Europoje toliau didėjo. Birželio mėnesį šilumai gaminti naudojamų anglių importas siekė 1,1 mln. tonų ir buvo didžiausias per visą istoriją. Importas iš JAV siekė 618 tūkst. tonų, t. y. per metus padidėjo 27,9 proc. Iš PAR buvo atvežta apie 854 tūkst. tonų. Augo importas iš Indonezijos, Mozambiko, Namibijos ir Nigerijos.

Atitinkamai veiksmų ėmėsi ir Europos šalių vyriausybės. Austrija susitarė su komunalinių paslaugų bendrove „Verbund“ dėl dujomis kūrenamos elektrinės pertvarkymo į anglimis kūrenamą elektrinę. Danijos Vyriausybė nurodė įmonei „Orsted“ tęsti ir atnaujinti trijų savo naftos ir anglies elektrinių veiklą, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas. Dviejų iš jų eksploatacija turėjo būti nutraukta 2023 m. Danai anglies naudojimo problemą sprendžia įmontuodami filtrus į kaminus. Suomijos įmonė „Fortum“ planuoja nuo spalio mėnesio atnaujinti neveikiančios anglimi kūrenamos elektrinės veiklą. Prancūzijoje, praėjus vos šešiems mėnesiams po uždarymo, spalio pradžioje vėl pradėjo veikti Emile Huchet anglių elektrinė. Rugsėjo pabaigoje Vokietijos ministrų kabinetas pratęsė didelių akmens anglimis kūrenamų elektrinių darbą. Italija be kitų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti dujų suvartojimą, planuoja padidinti esamų anglimis ir nafta kūrenamų elektrinių galią. Lenkija, siekdama sušvelninti tiekimo krizę, iki 2023 m. balandžio mėnesio sustabdė draudimą naudoti rusvąsias anglis – labiausiai aplinką teršiančią anglių rūšį – namų šildymui.

O kokia gi situacija Lietuvoje?

O pas mus, kaip visada, viską norima uždrausti! Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje vien namų ūkiuose buvo suvartota daugiau nei 30 tūkst. tonų akmens ir rusvųjų anglių, dar daugiau kaip 92 tūkst. tonų suvartojama pramonėje, ir beveik 23 tūkst. tonų – paslaugų sektoriuje ir kitose veiklose. Daugiau kaip 11 tūkst. tonų antrinio kietojo kuro (kokso ir puskoksio, anglių, durpių briketų, medžio anglių, durpių granulių) suvartojama namų ūkiuose ir dar apie 20 tūkst. tonų – pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Tačiau ministras, lyg tyčia, o gal tikrai nesiorientuodamas, teigia, kad daugiausia anglies sunaudojo bendrovė „Akmenės cementas“, kuri rengiasi nuo kitų metų šio kuro atsisakyti. „Anglis paprastai buvo atvežama iš Rusijos, pagrindinis jos naudotojas buvo „Akmenės cementas“, bendrovė persitvarko ir nuo kitų metų nenaudos“, – sako ministerijos vadovas, bandydamas pagrįsti siekį uždrausti prekybą anglimi.

Be to, ministras giriasi, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra pasiruošusi riboti galimybes sostinėje deginti durpes ir mazutą, tačiau tuo pačiu nutyli, kad Vilniui pradėjus šildymo sezoną ir Vilniaus šilumos tinklams ketinant jau spalio pabaigoje vietoje dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Tai leis Vilniaus savivaldybei paskelbti ekstremaliąją situaciją ir tuomet įmonė galės deginti mazutą. Kas čia yra gudresnis – ar ministras, ar sostinės meras, – atsakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad draudimas pardavinėti ir anglis, ir durpes pirmiausia yra naudingas kitų kuro rūšių tiekėjams ir vartotojams, o siekis saugoti aplinką yra antraeilis.

Stebint tokią situaciją, kyla klausimas, ar ministrui tiesiog trūksta kompetencijos, vykdant savo pareigas, ir jis tikrai nesupranta dabartinės situacijos rimtumo, ar proteguoja kažkieno interesus? O gal Lietuvą nuoširdžiai bandoma paversti švariuoju Europos kampeliu – tam, kad visos kitos valstybės ramia širdimi galėtų ir toliau tiekti savo gyventojams šviesą ir šilumą. Tik lieka atviras klausimas: ką turėsime veikti mes?