Po kelių valandų bus aštuoni mėnesiai, kai Rusija su savo ordomis įsiveržusi į Ukrainą pradėjo imperialistinį karą. Laikas bėga greitai. Bet galima palyginti.
1939 m. Vokietija ir Sovietų sąjunga Lenkiją nugalėjo per 36 dienas. Prancūzija vokiečiams priešinosi dar trumpiau. Suomijos išsivadavimo karas su agresore Sovietų sąjunga truko puspenkto mėnesio be dviejų dienų. O čia aštuoni jau mėnesiai.
Kiek dar truks ši Rusijos agresija, vienas Dievas žino. Gaila Ukrainos žmonių. Visų jų gyvenimus išardė, sunaikino, o neretu atveju tiesiog nužudė nežmonės, atėję iš Rusijos su RuZZkij mir fašistinėmis vėliavomis.
Milijonai išvietintų asmenų Varšuvoje, Prahoje, Madride, Berlyne, Rygoje, kur tik besi pirštu. Dar daugiau – pačioj Ukrainoj. Kaip kuokštais išrauti medžiai. Glaudžiasi laikinuose būstuose, kampuose, sporto ir vaikų stovyklų salių lovose. Prasimano duonai kaip gali. Svajoja sugrįžti.
Šimtų tūkstančių namai sugriauti neatstatomai. Kaip ir mokyklos, ligoninės, vaikų darželiai. Išvietinti žmonės žino – net jei įvyktų stebuklas ir karas rytoj pasibaigtų, jie neturėtų kur grįžti. Picasso su savo „Gernika“ turi slėptis.
Kitų namus rusai, skelbdami, kad šaudo ypač didelio tikslumo raketomis ir Irano ajatolų atsiųstais dronais savižudžiais, sunaikino šiąnakt. Dar kitų sudaužys pirmadienį, po savaitės, mėnesio. Kūčių vakarą. Kai mes šiltame kambaryje laužysim plotkelę.
Net ir tie ukrainiečiai, kuriems pasiseks ir jie turės kur sugrįžti, namus ras okupantų išplėštus, pridergtus. Visą gyvenimą sunkiu darbu kauptą turtą išvogė per amžius nesikeičiantis Rusijos armijos kareivis-marodierius.
Nuo karo pradžios rusai vykdė prievartinį ukrainiečių iškeldinimą iš okupuotų teritorijų. Deportacijos – karo nusikaltimas. Ypač sunkus, kai išvežami vaikai. Vaikų grobimo taktika, kaip ir civilinės infrastruktūros naikinimas raketomis, – dalis Rusijos karo plano sunaikinti Ukrainos tautą.
Milijonai išskirtų šeimų. Milijonai vaikų, netekusių galimybės mokytis namuose, gimtąja kalba. Sunaikintos derlingiausios Europos žemės.
Šimtai tūkstančių hektarų derlingiausių Europoje juodžemių po salvinės raketinės ugnies škvalų dešimtmečiams virto bergždžia dykra. Vietoj kviečių laukų – usnimis apėję minų laukai. O kas bus, jei Putinas, sekdamas Stalino pavyzdžiu įsakys susprogdinti Kachovkos užtvanką?
Humanitarinė katastrofa dėl Rusijos pradėto karo kliudė ne tik Ukrainą. Tai rimtas išbandymas net stipriausioms Europos ekonomikoms. Dėl Rusijos pradėto karo dešimtys milijonų žmonių jau atsisveikino ar dar tik atsisveikins su geresnio gyvenimo viltimis.
Rusijos ordoms rikiuoti paskirtas Armagedonu pramintas generolas mėsininkas. Į mūšį už matušką Rasieją eina zekai. Žmogžudžiai ir prievartautojų tiesiai iš kalėjimų – po Rusijos vėliava simbolizuoja Temidės mirtį. Rusų didvyriai. Viskas, kas pasauly buvo blogis, Rusijoj – gėris.
Milijonai išvietintų rusų dezertyrų blaškosi po Europą, Gruziją, Kazachstaną, Mongoliją. Jie nenorėjo mirti Putino imperialistiniame kare. Bet dar labiau nenori pagyti nuo paprasto rusiško fašizmo. Kas sąmoningai, o kas nė neįtardamas platina RuZZkij mir bacilas jį priglaudusioj šaly.
Dauguma išvietintų rusų – užprogramuoti būsimų konfliktų sprogdikliai Gruzijoje ir Vidurinėje Azijoje, o ir Europos šalims išvietinti rusų pulkai neišeis į sveikatą. Būsimų katastrofų kovarniai.
Aštuntą karo mėnesį Rusija baigs praradusi 68 tūkst. užmuštų ir gal 200 tūkst. sužeistų kadrinės armijos karių ir karininkų. Bandymas užkišti fronto skyles mobilizuotais civiliais palaikėm uniformom su palaikiais ginklais netektis padidins keliskart. Dėl šio karo nuostolių ir dezertyrų Rusija neria į tokią demografinę prarają, kurią galima lyginti su maro metais.
Turtingiausios žemės gelmių ištekliais pasaulio valstybės laukia ekonomikos griūtis. Iš kurios kelio pati Rusija nesuras. Protingiausi rusai pabėgo. Vakarai atsitveria nuo blogio imperijos.
Rusija sunaikino paskutines pilietinės visuomenės užuomazgas. Galima tik palinguoti galva klausantis regėjimų tų, kurie, kaip mūsų A.Kubilius ar rusų opozicionerius G.Kasparovas, pasakoja apie gražią ateities demokratinę Rusiją.
Rusija yra per didelė, o jos gyventojų dauguma – pernelyg įsimylėję vergiją (laiko privaloma savo didybės dalimi), per daug susitapatinę su vergo dalia, kad pati ateitų į protą. Palyginimai su pokario Vokietija netinka. Viena vertus, Vokietija, nepaisant nacizmo, vis dėlto buvo europinės kultūros šalis. Ir tai dar nežinia kaip ten būtų buvę, jei ne amerikiečių ir britų okupacija.
Rusijos sukelta humanitarinė katastrofa pasiglemš pačią Rusiją. Klausimas tik, ką eidami į šaltą istorijos kapą su savimi nusineš Putinas ir Rusija.
Per aštuonis karo mėnesius Rusija nusimetė visas paradines blickrygo kaukes – denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą, apsaugoti Donbaso žmones, pakeisti pasaulio tvarką.
Rusija nebeslepia tikrojo karo tikslo. Jis nacistinis – sunaikinti Ukrainos tautą. Apie tai kasdien triūbija garsiausi Kremliaus propagandonai. Ukrainiečių kūdikius reikia skandinti upėse, per didžiausią propagandinę TV ragino toks Krasovskis.
Galutinis Putino sprendimas – nužudyti kuo daugiau ukrainiečių, naikinti Ukrainą tol, kol šalis taps vieta, netinkama gyventi žmonėms.
Rusai raketomis ir dronais net formaliai nebesitaiko į Ukrainos kariuomenės objektus. Nebesivargina net meluoti, kaip darė dar neseniai, kad raketos sudaužyto gyvenamojo namo 15-ame aukšte buvo paslėptas haimarsas ar pusė „Azov“ pulko.
Visos turimos raketos ir dronai – civilinei infrastruktūrai ir civiliams naikinti. Per pastarąsias dvi savaites Rusija sudaužė trečdalį Ukrainos elektros tiekimo sistemų.
Ukrainos pasiryžimo ginti laisvę Rusijai nepalaužti net ir masiniais karo nusikaltimais. Fronte rusai kaip rinkosi, taip rinksis guzus. Tačiau kaip atrodys Ukrainos miestai dar po dviejų trijų tokių savaičių? Milijoniniai miestai be elektros, o tai reiškia ir be vandentiekio, kanalizacijos?
Gali taip atsitikti – Rusija šito tikslo neslepia, ne veltui būtent dabar Mariupolyje okupantai nugriovė paminklą milijonams Holodomoro aukų, – kad į Europą prieš žiemą plūstels dar keli milijonai išvietintų žmonių. Dar keli milijonai sulaužytų likimų, išskirtų šeimų.
Ką dar nusitemps į nebūtį Putino Rusijos karo sukelta humanitarinė katastrofa?
Naivų gerų žmonių tikėjimą, kad žmonija kažkaip dar gali susitarti dėl kilnesnių dalykų. Pasaulio tvarka, paremta sutartimis ir taisyklėmis, išsprogdinta. Jei nebus Putino ir jo sėbrų bei kariškių tribunolo, o su juo kažkodėl neskubama, galima bus sakyti, kad nebeatitaisomai.
Karas verčia pamiršti net ir kuklius ano, buvusio saugaus pasaulio, kuris dabar atrodo tik kaip svajonių pilis, bandymus stabdyti visuotinį atšilimą. Karo ugny pleška ledynų tirpimo stabdymo viltis. Pasaulis su milijonais išvietintų ukrainiečių moterų ir vaikų kybo ant Putino snarglio.
