Putino patarėjas S.Glazjevas, fašistinių klišių prikaišiotame tekste pripažinęs, kad prieš invaziją skelbta spec. operacijos priežastis – Ukrainos puolimas Donbase, denacifikacija – buvo tik širma, it šunytis inkščia, kad tai Vakarai gudriai įviliojo Rusiją į spąstus pradėti blickrygą.

Vakarų analitikai specialiai rusams apmauti triūbiję, kad Ukrainos armija silpna, žmonės laukią rusų, todėl Maskva ir susiviliojusi blickrygu, it koks Zasransko prietranka paisto Glazjevas ir priduria: „Vakarai tik ir laukė, kad Rusija pradėtų karą.“

Rusiškas Maski šou su ukrainiečių „išvadavimu“ iš banderininkų baigėsi. Spec. operacijos tikrasis tikslas – paskandinti Ukrainą tamsoje, atmesti šalį į viduramžius, užmušti kuo daugiau ukrainiečių, atvirai skelbia Pu gauleiteriai ir telegrampablikai.

Klausimas tik kampu: o kur tuo metu žiūrėjo ir ką matė didysis XXI a. strategas, viską numatantis, visus meistriškai vis aplošiantis fuhreris Pu? Didįjį rusų „strategą”, tėvą ir mačo dabar viešai ir, panašu, su malonumu, triuša net Tadžikistano ir Turkmėnistano fiureriukai.

Reikia būti kosminiu lochu, kad pradėtum karą tik todėl, kad laikraštyje perskaitei (internetą fuhreris niekina kaip šėtono apsireiškimą), jog Rusija galinti paimti Kyjivą per tris dienas. Glazjevas nebe toks išdidus kaip buvo. Pripažįsta, kad jo fuhreris – eilinis epochos lochas.

Sako, kad tai JAV prezidento R.Reagano frazė, kai jo paklausė, kas nustebino derybose su Kremliumi dėl nusiginklavimo: „Įsivaizduoji, rusai buvo įsitikinę, kad mes juos norim užpulti pirmi. Su jais turėtų dirbti psichiatrai, o derėtis tenka man.“

Gali būti, kad Reaganas to nesakė. Gal sakė kažkas kitas. Bet iš principo taip galėjo pasakyti visi JAV prezidentai, turėję reikalų su Rusijos carais. Visi jie buvo neadekvatūs. Rusijoje, žinoma, buvo, yra ir netgi bus adekvačių žmonių. Bet valdyti ją gali tik neadekvatūs.

Besiremiantys tokia pat neadekvačia absoliučia dauguma. Ta publika tuo pat metu gali vienodai skaniai suvalgyt ir „Azov“ pulkas pats subombardavo savo ginamą Mariuolį“, ir „bombarduosim Ukrainos miestus raketomis tol, kol paskandinsim Ukrainą tamsoje“.

Vakar rusų kariškiai sulygino su žeme dvi Zaporožės srities kaimo mokyklas. Jose nebuvo karinių objektų. Prieš porą dienų nužudė Chersono teatro vyr. dirigentą. Net neužėjo pas jį. Sušaudė žmogų per duris. Už tai, kad nesutiko kolaboruoti su rusais.

Kiek anksčiau išvadavę Chersono sr. gyvenvietę Ukrainos kariai rado artilerijos amunicijos sandėlį, įrengtą mokykloje. „Amnesty International“ tas faktas būdingai nesudomino.

Bet stebina ne iškrypėliškas rusų žiaurumas. Bukumas. Tamsumas. Ne rusiška žiema, ne rusiška siela ir tikrai ne rusiška muzika, o rusiška tamsa atskleidžia Rusijos esmę. Iš tamsos ir naujasis karo šūkis – paskandinti Ukrainą tamsoje, nublokšti į XIII amžių. Tamsa ir rusų elitams, ir padugnėms suteikia ten taip trūkstamo jaukumo.

Telegramkanaluose – tūkstančiai mobilizuotųjų filmukų. Visų jų autoriai piktinasi gyvuliškomis gyvenimo sąlygomis, prastu maistu, uniformų, batų ir karinio parengimo stygiumi, bet nė vienas – pačia mobilizacija, jos beprasmybe. Niekas nesipiktina tuo, kad juos surinko žudyti žmonių, kad ir patys vežami tik tam, kad būtų nužudyti.

Irkutske stačiatikių popas paskundė FSB tikintįjš dėl antikarinės pozicijos, kurią dvasiškas tėvelis išsiaiškino per išpažintį. Byla.

Spalį į karą savanoriu iš Žemutinio Naugardo išėjo jaunas vyras pavarde Slavinas. Prieš dvejus metus prie šio miesto policijos būstinės susidegino jo motina, opozicinė žurnalistė I.Slavina.
Paskutinaime laiške dėl savo mirties ji apkaltino Putino režimą.

Išvakarėse atliktos kratos metu (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo klaida, tyrėjai supainiojo Žemutinį Naugardą su Naugardu)
policija paėmė Irinos kompiuterį, telefoną, net dukros daiktus. Anksčiau buvo supjaustytos jos automobilio padangos. Penkerius metus moteris buvo viešai žeminama, užpuldinėjama. Sūnus stojo mūru už fuhrerį.

Rusijos teisėjas nerado nusikaltimo sudėties užraše ant asfalto „Pasauliui – taiką“. Valstybės dūmos deputatas pasiūlė grąžinti antrajai pasaulio armijai vatinę šimtasiūlę kaip puikų žiemos
apdarą. Nieko šiltesnio per 80 metų jos kulibinai nesugalvojo.

Ukrainoje nukautam Sankt Peterburgo advokatui Nikiforovui karinis komisariatas toliau pavyzdingai nešioja pranešimus apie jo mobilizaciją. „Du nežinomi asmenys Belgorodo kareivinėse atidengė ugnį į mobilizuotus karius“, praneša rusams apie įvykį, per kurį trys mobilizuotieji paklojo 22 kitus mobilizuotus. Kaip galima mobilizuoti nežinomą asmenį?

Bet tai ne viskas, ką reikia žinoti apie rusišką tamsą. Kareivis grįžta iš karo su trofėjum iš Lymano – stebėjimo kamera. Pakabina palubėj. Orkas laisva valia transliuoja kameros šeimininkui į Ukrainą vargano nacionalinio rusų gyvenimo ypatumus.

Su kuo tenka kariauti ukrainiečiams. Su kokia tamsa susidūrė narsi Ukrainos tauta. Rusijos, kuri neva valdant Putinui nustojo klūpėti, o iš tikrųjų tai rusiškos tamsos simbolis – masinės suaugusių vyrų gaudynės miestuose. Į tą tamsą Rusija bandė grąžinti Ukrainą.

Kažkas iš „gerųjų rusų“ rašė, kad Putino režimas įvykdė grupinį rusų smegenų išprievartavimą. Skamba kraupiai. Kai kam gal net teisingai. Tik ar turi ką bendro su faktais? Genseko Brežnevo valdymo pabaigoje SSRS buvo itin gerai perkamas ukrainiečių kilmės rašytojo, buvusio aukšto Raudonosios armijos politruko I.Stadniuko romanas „Karas“. 1941-ųjų vasara-ruduo.

Raudonarmiečiai paima į nelaisvę pirmą vermachto majorą. Leitenantas atplėšia majoro lagaminėlį, randa stiklainį su geltonais milteliais ir puola saujom ryti. Mėlynuoja, dūsta. – Tai limonado milteliai, reikėjo atskiesti vandeniu, – sako vokiečių majoras, o pats galvoja: „Su kuo mes kariaujam.“

Cenzūra apsižioplino. Bet ne tai svarbu. Praėjo 81metai, o kas pasikeitė Rusijos reiche? Jos armijoje? Kremliuje?

Anuomet Stalinas inkštė, kad Hitleris jį išdūrė klastingai užpuldamas. Dabar Putinas per patarėją inkščia, kad Vakarai jį išdūrė rašinėdami apie silpną Ukrainos armiją. Liaudis šventai tikėjo
meluojančio fuhrerio genialumu tada. Tiki dabar. Be prievartos.

Šviesa išstumia rusišką tamsą. Trys aušros ženklai. 1. Rusijos artilerijos pranašumas išnyko Ukrainai gavus iš Vakarų 155 mm haubicų ir „Himars“. Haubicų ir salvinės raketinės ugnies sistemų Ukraina turi dešimterippai mažiau, nei rusai. Bet vakarietiška artilerija tiek pat kartų tikslesnė, daužo ne plotą, ne mokyklas ir vaikų darželius, lupa tiksliai į karinį objektą.

Šviesa eina prieš tamsą.

2. Kai Ukraina gaus vakarietiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų, galutinai išnyks Rusijos aviacijos ir raketų persvara, naudojama daugiausia miestams griauti.

3. Paskutinis ženklas – ateityje. Rusija bando sukurti gyvosios jėgos persvarą mobilizuodama karo analfabetus.

Tik rusiška tamsa galėjo padiktuoti tokį sprendimą XXI a. 3-ajame dešimtmetyje. Desperados.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)