Ar verta stebėtis – mes nuolat nenuilsdami visuose čempionatuose ieškome pergalių ir išskirtinumo. Norime būti matomi ir būsime matomi. Jau dabar galime įsivaizduoti Paryžiaus „Le Figaro“, Berlyno „Die Welt“, Milano „Il Corriere della Sera“ specialiųjų korespondentų reportažus iš Vilniaus ir skambias antraštes: „Štai ES valstybė, kuri netaupo Kalėdų spindesiui!“ Arba: „ES valstybė, kuri labiausiai skundžiasi elektros kainomis, puoš brangiausia Kalėdų eglę!“ Arba dar: „Europos švaistūnai žiebia Kalėdas už ketvirtį milijono!“
Skaitydamas Vilniaus savivaldybės pasiaiškinimus dėl 250 proc. padidinto biudžeto žaliaskarės ritualams supratau štai ką: nesvarbu, ką rašys. Svarbu, kad Europa matytų ir matydama stebėtųsi. Vienąsyk gavęs kalėdinių eglių tviskėjimo adrenalino dozę lengvai šio įpročio pirmauti bet kuria kaina neatsikratysi: „Vilniaus Kalėdų eglė Katedros aikštėje per pastaruosius 8 metus įsitvirtino Europoje ir pasaulyje kaip viena iš gražiausių ir įdomiausių Kalėdų eglių.“
Toliau. „Ji (žaliaskarė, nacionalinės tuštybės simbolis – P. J.) yra vienas iš tarptautiniu mastu atpažįstamų Vilniaus atributų.“ Plojam atsistoję: žinoma, jeigu nėra geresnių „atpažįstamų atributų“, tai šitas – kūgio formos – atributas bus teisingas. Nes jis – atributas – yra dalykas, „…kasmet sugeneruojantis daug tarptautinės žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų dėmesio bei padedantis įtvirtinti Vilnių tarp turistams rekomenduojamų kalėdinių krypčių Europoje.“ Ar visiems viskas aišku?
Lyg ir taip. Bet gal ir ne, nes čia kyla įvairių klausimų. Ne dėl milijono klikų feisbuke ir ne dėl pusės milijono apstulbusių prancūzų, italų, vokiečių wow. Jeigu jų taip smarkiai norisi, jeigu taip smarkiai reikia, tai jų tikrai bus. Abejonės kyla dėl europiečių kalėdinių krypčių, kurios esą turėtų masiškai driektis link lietuviškojo rekordinio pinigų medžio. Atsiprašau, norėjau pasakyti – Vilniaus kalėdinės eglės. Nes europiečiai šią žiemą slidžių nežada tepti. Nežada lėkti net į slidinėjimo trasas, net į prastai apšviestus kalėdinius turgelius nelabai skubės. Ką jau kalbėti apie skrydį į Vilnių pažiūrėti į brangiausią Kalėdų stebuklą. Pažiūrės internete, pažers wow – ir tiek to pasaulinio dėmesio. Juk net tokie kalėdinio turizmo lyderiai – Austrijos, Italijos Alpių slėniai ir miesteliai – dreba dėl turistų srauto.
Kita vertus, merdėjantiems Vilniaus viešbučiams ir restoranams reikėtų ne spindinčio Kalėdų atributo, o kažko, kas prailgintų jų gyvastį prieš šventes ir ypač – po jų. Nes buvo pasakyta: galimybių bent iki pavasario pratęsti lengvatinį PVM restoranams nėra. Bet yra kita galimybė: už ketvirtį milijono nustebinti pasaulį. Na, jeigu ne pasaulį, tai bent iš rajonų, iš Baltarusijos atvykusius žmones.
Kalėdų medis už 237–250 tūkst. eurų – tai daug ar mažai?
Žiūrint kam. Lietuvos piliečiui, kuris Kalėdas praleis Tenerifėje arba Šveicarijos slidinėjimo trasose, tai nėra nei daug, nei mažai. Normaliai. Vaiko maitinimui valstybiniame darželyje už vieną dieną 2 eurus 90 centų mokančiai šeimai tai yra nei daug, nei mažai. Tai – kosmosas. Už šių metų pasaulinį kalėdinio wow biudžetą tūkstantis Vilniaus darželinukų galėtų maitintis beveik tris mėnesius. Tai nebūtų bloga kalėdinė dovana jų tėveliams.
Vilniaus eglė – Europos kalėdinių eglių čempionė – labiausiai nustebins Ukrainą. Ten vidutinė pensija – 60 eurų. Nedidelio karo sugriauto miestelio pensininkai iš mūsų eglės pinigų gyventų mėnesį. Bet ką ten pensininkai... Pakalbėkime apie Ukrainos karius.
Apie tuos karius, kurie valstybės lėšomis gydomi ir reabilituojami pas mus. Čia proporcija būtų tokia: 1 Vilniaus žaliaskarė = 1 kuopa pagydytų ir reabilituotų Ukrainos kariškių. Todėl žiūrint iš karo varpinės Vilniaus kalėdinis stebuklas spindės ne kariaujančiai Ukrainai. O kažkam. Nes kariaujančiai Ukrainai būtų smagesnė eglutė už 100 eurų su vieninteliu papuošimu. Ant jo galėtų būti parašyta: „Brangiausia Europos Kalėdų eglė ir jai skirti 237 tūkst. eurų šviečia Ukrainai“. Kažin, kiek Europos wow sulauktume?
Dabar – apie kalėdinį naratyvą Europoje. Nuo vilnietiškojo jis skiriasi kaip diena ir naktis. Prancūzijos prezidentas Macronas jau dabar kala į galvą tautiečiams, politikams, miestų merams raktinį žodį – sobriété. Išvertus iš prancūzų kalbos į mūsiškę jis skamba nekaip – santūrumas, saikingumas.
Europa jau pasiruošusi gesinti Kalėdų šviesas, stipriai mažinti eglėms, iliuminacijoms, įžiebimo ceremonijoms pernai neribotus lėšų srautus. Kodėl? Nes gyventojai visur truputį įpykę: Didžiojoje Britanijoje stiprėja judėjimas „We Don‘t Pay“, Italijoje jau susibūrė beveik milijonas įniršusių „Noi non paghiamo“ (it. – „Mes nemokėsime“) judėjimo dalyvių. Sudėtinga įsivaizduoti, bet taip galėtų atsitikti: milijonas elektros vartotojų sutartinai išeina į aikštes ir sudegina elektros sąskaitas. Todėl persistengti su kalėdinių pinigų fejerverkais nenori nei Vakarų valstybių centrinė valdžia, nei municipalitetai.
Keletas pavyzdžių: šiaip jau nebadaujantis prancūzų Strasbūras šįmet pasitenkins kuklia Kalėdų egle ir ceremonijomis už keturis kartus (!) menkesnę sumą nei Vilnius: 60 tūkst. eurų. Paryžius žada mažinti kalėdinį Champs-Élysées girliandų spindėjimą. Nors pas juos, pas prancūzus, 1kW elektros energijos kainuoja 0,17–0,18 euro. O pas mus – beveik tris kartus daugiau. Galbūt todėl ir kalėdinė eglė proporcingai kainuos trigubai ar net daugiau nei pas prancūzus.
Italijoje visą šią savaitę žiniasklaida ramina kalėdotojus: šventės bus, bet patamsiais. Šalies savivaldybių vadovų asociacija kreipėsi į Vyriausybę pinigų šventėms ir gavo 860 milijonų. Bet savivaldybių šalyje – 24 tūkstančiai, todėl to beveik milijardo eurų neužteks visoms miestų ir miestelių eglėms papuošti. Bergamo miesto taryba siūlo drastišką sprendimą: jokių švenčių, užgesinti viską. Vatikanas puoš dovanotą eglę už 15 tūkst. Romos meras ieškojo privačių rėmėjų kalėdinei eglei, bet nerado.
Vilniaus kalėdinis naratyvas yra apie 237 tūkst. spindesį, kurį privalo pamatyti visa Europa. Jeigu būčiau Šimonytė jį be ceremonijų išjungčiau. Dabar. Kol dar į nacionalinį pinigų švaistymo čempionatą neįsijungė rajonai, Matijošaitis, Pinskuvienė, kiti artėjančių savivaldybių rinkimų dalyviai. Išjungi ir ramu: acta est fabula. Spektaklis baigtas. Plojimai.
