Lietuvos futbolo rinktinei taikoma speciali išimtis – leidžiama žaisti rungtynes Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione Vilniuje, nors jis yra trečios, o ne ketvirtos kategorijos. Šiemet Vilniaus „Žalgiris“ tapo pirmuoju futbolo klubu šalies istorijoje, kuris pateko į Europos turnyrų grupių etapą.
Vėl buvo keliamas stadiono klausimas: jeigu žalgiriečiai būtų patekę į pajėgiausią turnyrą – Čempionų lygą, būtų tekę namų rungtynes žaisti užsienyje. Patekus į trečią pagal pajėgumą turnyrą – UEFA Konferencijų lygą, vėl gelbėjo UEFA pritaikyta išimtis. Apie prastą LFF stadiono būklę ne kartą viešai kalbėjo į Lietuvą atvykusios futbolo žvaigždės, o vienu metu net būdavo sunku rasti partnerių draugiškoms rungtynėms.
Dabar gėda bus nuplauta – spalio viduryje duris atveria rekonstruotas Kauno Dariaus ir Girėno stadionas. Kartu su istorine Vilniaus „Žalgirio“ sėkme tai galėtų sudaryti įspūdį, kad populiariausios pasaulyje sporto šakos reikalai Lietuvoje gerėja. Tačiau tamsių šešėlių netrūksta ir stadionuose, ir už jų ribų. Lietuvos futbolo rinktinė rugsėjį iškrito į žemiausią UEFA Tautų lygos divizioną – mus pranoko ne tik panašaus į Vilniaus dydžio Liuksemburgas, bet ir kiek už Alytų didesnės Farerų salos. Dabar Lietuva pasauliniame reitinge užima vos 142 vietą.
Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, numatančiam laikiną tiesioginį LFF valdymą. Už įstatymo projektą balsavo 88, prieš 13, susilakė 21 Seimo narys. Visose frakcijose buvo bent po vieną balsavusį už parlamentarą, projektą kone vienbalsiai parėmė valdantieji (tik Liberalų sąjūdžio gretose buvo du balsavę prieš ir du susilaikę nariai), aktyviai palaikė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Seimo sprendimo priežastis – nusikalstamo pasaulio atstovų įtaką futbolui. Policijos duomenimis, 4 iš 20 LFF Vykdomojo komiteto narių yra praeityje teisti (visų teistumas išnykęs), trijų iš jų atžvilgiu buvo taikytos ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo prevencinės poveikio priemonės. Mykolas Majauskas Seimo posėdyje pabrėžė, kad tai nėra lengvi nusikaltimai: ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas, nužudymas, pasikėsinimas nužudyti, turto prievartavimas.
Įstatymas įpareigotų Švietimo mokslo ir sporto ministeriją paskirti laikiną LFF administratorių. Būtų atliktas LFF auditas, pakeistas dabartinis valdymo modelis, pagal kurį futbolo klubai yra atstovaujami netiesiogiai, o faktinę įtaką turi centrinės LFF valdžios išlaikomi vienetai.
Įstatai būtų pakeisti, kad federacijos veikloje negalėtų dalyvauti teisti asmenys, ir galiausiai pertvarkius LFF ji vėl galėtų savarankiškai veikti.
Tačiau UEFA ir Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) jautriai žiūri į trečiųjų šalių kišimąsi į futbolo federacijų valdymą. XXI amžiuje dėl šios priežasties buvo suspenduotos Pakistano, Zimbabvės, Kenijos, Čado, Benino, Kuveito, Indonezijos, Gvatemalos, Nigerijos, Irako ir Brunėjaus futbolo federacijos. Federacijos suspendavimas reikštų, kad rinktinė ir klubai iškart būtų pašalinti iš tarptautinių turnyrų. Šiame amžiuje tokio lygio sankcijų iš UEFA sulaukė tik Rusija – priežastis buvo karas Ukrainoje. FIFA ir UEFA atstovai patvirtino, kad Seimui neatsitraukus, toks scenarijus lauktų ir Lietuvos.
Futbolo pasaulyje dažniausiai keliamas LFF įstatymo kainos klausimas: ar Seimas turėtų dėl didesnio skaidrumo žlugdyti Vilniaus „Žalgirio“ svajonę ir palikti klubą be dosnių UEFA išmokų už pasiektus rezultatus (dėl žalgiriečių sėkmės pagal specialų Solidarumo fondą praturtėtų ir kiti Lietuvos klubai).
Valstybės indėlis į LFF biudžetą tėra lašas jūroje. Pernai organizacijos pajamos siekė 9,5 mln. eurų, bendra dotacijų iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Švietimo mokslo ir sporto ministerijos gauta suma – 308 tūkst. eurų. Daugiau negu 80 proc. lėšų LFF pernai gavo iš UEFA ir FIFA dotacijų, likusią dalį užsidirbo iš komercinės veiklos.
Tačiau iš politinės pusės klausimas slidesnis. 35-ajame Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta „teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas“. Sporto įstatyme įtvirtinta nuostata, kad „Seimas nustato sporto politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus“. Pagal jį valstybės institucijos finansuoja sportą, Švietimo mokslo ir sporto ministerija gali „konsultuoti federacijas“. Galimybė kištis į federacijų valdymo organų veiklą nenumatyta. Seimo Teisės departamentas pirminį įstatymo projektą įvertino kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijai, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulintą projektą palaimino.
Sprendimas, kad net ir futbolo pasaulyje nepasižymėjusi šalis suspenduojama dėl valdžios kišimosi į LFF veiklą, plačiai nuskambėtų per visą pasaulį. Vilniaus „Žalgiris“ liktų nepabaigęs tarptautinio sezono – tokių atvejų šiame amžiuje dar nepasitaikė, jog iš UEFA turnyro grupių etapo klubas būtų pašalintas sezono viduryje.
Įstatymo iniciatorių tikslas yra kitoks – įtikinti LFF daryti pokyčius, kad būtų išvengta suspendavimo. Tai „Žinių radijui“ pabrėžė ir premjerė Ingrida Šimonytė. LFF į spaudimą reaguoja: subūrė specialią darbo grupę dėl valdymo pokyčių, žada atsižvelgti į Seimo reikalavimus ir juos priimti gruodį. Tačiau kol kas LFF teiginiuose vyrauja abstrakčios formuluotės, kurios didžiausių kritikų Seime neįtikina. Lietuvoje besilankantys UEFA bei FIFA atstovai žada, kad Seimui nesikišant, reformos bus įgyvendintos dar greičiau.
Dabar padėtis artėja prie kompromiso – padaryta pertrauka įstatymo svarstyme, kad LFF galėtų įgyvendinti duotus pažadus. M. Majauskas teigia, kad jeigu iki Seimo rudens sesijos pabaigos (gruodžio 23-iosios) pokyčių nebus, prie šio klausimo bus grįžtama. Toks sprendimas mažiausiai skausmingas – gali būti, kad „Žalgiris“ iki to laiko jau bus baigęs savo europinį sezoną, o Lietuvos rinktinės kalendoriuje nuo šio lapkričio iki 2023-iųjų kovo rungtynių nenumatoma.
