Ne, šį kartą ne apie kainas, o apie tai, kad labiausiai šioje rinkoje neapsaugotas eilinis žmogelis, kuris tam, kad įsigytų išsvajotą gyvenamąjį plotą, priverstas gražiai nusilenkti bankams ir iki gilios senatvės užsikrauti paskolos kuprą. Tiesa, gali nutikti taip, kad paskola bus, o buto – ne.
Pavyzdžiui, sostinėje jau iškilęs toks kvartalas, kaip „Gelvonų terasos“. Kilo teisėtai, vystytojas turėjo visus galimus ir įmanomus leidimus. Tačiau po to prasidėjo nuotykiai, nes Statybos inspekcija panaikino savo pačios suteiktą statybos leidimą, nesėkmingai mėgino bylinėtis, o dabar dar ir kreipėsi į prokuratūrą.
Kaip rašo VŽ, UAB „Edensa“ projektą Šeškinėje pradėjo, kai 2019 m. įsigijo 0,256 ha ploto sklypą Gelvonų g. 1B su statybos leidimu; 2021 m. pabaigoje įmonė beveik baigė daugiabučio statybas.
Tuo pačiu metu, po ne pirmo patikrinimo, Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija, pati išdavusi statybos leidimą, nusprendė, kad tai buvo padaryta neteisėtai, ir kreipėsi į teismą. Jį pralaimėjusi, inspekcija nutarė perduoti estafetę prokurorams, – jie šiuo metu nagrinėja situaciją ir spręs, ar būtina ginti viešąjį interesą.
Įstrigusiame projekte sudarytos sutartys dėl 57 butų pardavimo. Kuo šie nuotykiai baigsis paprastiems žmonėms, neaišku. Bankroto administratorius, tikėtina, su jais mėgins atsiskaityti. Žinoma, po to, kai bus atsiskaityta su valstybe ir bankais.
Net jei žmonės atgaus pinigus, turbūt neverta priminti, kad nuo 2021 m. būsto kainos kaip reikiant šoktelėjo, tad tokio pat lygio būsto už tuos pačius pinigus neįsigysi.
Ar už tai atsakys koks valdininkas – abejotina. Problemos, tikėtina, vėl bus paliktos eiliniams pirkėjams.
Dar linksmesnė istorija nutiko su viena iš didžiausių sostinės nekilnojamojo turto vystytojų ir jo kvartalu „PaJustis“ Vilniuje.
Žmonės čia jau seniai rezervavę būstą, 2021 m. sumokėjo 15 proc. įnašą ir šių metų rugpjūtį sulaukė įmonės pranešimo, kad gali keliauti, kur akys veda, nes šioje vietoje negyvens. Sutartis nutraukiama.
Statybos pabaiga buvo numatyta tų pačių metų pabaigoje, tačiau, kaip teigė viena moteris, sumokėjusi įnašą, viskas išsitęsė iki pat šių metų – kotedžas taip ir nebuvo pastatytas. „Nebuvau tuo patenkinta, bet laukiau, juk buvau sumokėjusi 15 proc. įnašą, jaučiausi prisirišusi, nes turto kainos per tą laiką smarkiai pakilo. Už tuo metu sutartą kainą rinkoje nieko kito nebūčiau radusi“, – portalui lrytas.lt pasakojo Guoda.
Moteris buvo išsirinkusi 81 kv. m keturių kambarių kotedžą už 130 tūkst. eurų. Šiuo metu ji skelbimuose mato parduodamą tokį patį kotedžą už 199 tūkst. eurų.
Šiame projekte yra ir daugiau nutrauktų sutarčių. Vystytojas išmokėjo delspinigius, – ar jie prilygsta turto vertės pokyčiui, neatskleidžiama.
Taip elgtis bendrovei, teisininkų vertinimu, leidžia sutarties sąlygos. Tarsi viskas teisėta, ir ši istorija yra tik viena iš daugelio.
Teoriškai dabar, kai po karo Ukrainoje būstų vertė šoktelėjo į kosmines aukštumas, o pačių būstų trūksta, nes valdininkai drastiškai sumažino statybos leidimų išdavimą (kaip netikėta, kad dėl šios priežasties pabrangus būstams vėl mokės pirkėjas, o ne savo pareigų neatliekantis valdininkas) susiformavo toks trūkumas. Rinktis rinkoje tiesiog nėra iš ko.
Kitas dalykas – bent jau dalis valdžios institucijų mėgina žaisti vystytojų pusėje ir jas sustabdyti sunku.
Pavyzdžiui, tik po gana ilgos kovos Generalinė prokuratūra antradienį įpareigojo Aplinkos ministeriją spręsti dėl priemonių, kuriomis būtų pašalinti viešųjų želdynų plotų normų pažeidimai.
„Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, savo iniciatyva pradėjęs tyrimą, konstatavo, jog tyrimo metu nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl Aplinkos apsaugos ministro gegužės 27 dienos įsakymu patvirtinto viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo dalies nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo“, – nurodoma prokuratūros pranešime.
Šiuo sprendimu Aplinkos ministerija įpareigota per 20 darbo dienų informuoti prokurorus apie priimtą sprendimą ir pateikti informaciją apie jo vykdymo rezultatus.
Kalbant paprasčiau, šis sprendimas leistų „užtankinti“ miestą ir vietoj žaliųjų zonų dygtų daugiabučiai.
Problema kalbant apie šias istorijas – nėra normalios teisinės praktikos ir įstatymu griežtai reglamentuotų sutarčių, kad abi pusės būtų tikros, kaip galima elgtis vienu ar kitu atveju ir kaip ne. Žinoma, galima džiugiai sušukti: „Juk galima derėtis!“ Įdomu, ar kas iš jūsų mėginote pasiderėti su banku dėl įvairių sąlygų? Jei už nugaros neturite juristų ir ekspertų, tai praktiškai neįmanoma.
Kalbos apie privalomą tokių projektų draudimą, kad nenukentėtų pirkėjai, kurie šiuo atveju – silpnoji pusė, sunkiai įgyvendinamos ir priklauso nuo daugybės aplinkybių. Ar norės draudikai rizikuoti, nes jie kaip bet kas kitas puikiai supranta, kad būna ne tik augimo, bet ir kritimo laikų, niekas nežino.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Konkurencijos taryba ir panašios institucijos? Ne, negirdėjom.
