Pažvelkime į kontrpuolimo reikšmę Ukrainai, ją remiantiems kolektyviniams Vakarams, Rusijai ir Lietuvai.
Ukrainos kariuomenė įrodė savo žmonėms, priešui ir pasauliui, kad ji moka ne tik gintis, bet sėkmingai gali vykdyti ir didesnio karinio meistriškumo reikalaujančias puolamąsias operacijas. Karybos ekspertai iš JAV ir Britanijos sutaria, kad Charkivo kontrpuolimo operacija yra sėkmės pavyzdys.
Ukrainiečiai ne tik atsikovojo teritorijos, pakėlė savo karių ir žmonių kovinę dvasią, bet ir į nelaisvę paėmė daugybę okupantų karių. Jei iki tol buvęs karo belaisvių apsikeitimo fondas buvo ne Kyjivo naudai, tai dabar situacija apsilygino.
Ukrainiečiams taip pat į rankas pateko didelė dalis priešo sunkiosios ginkluotės: tankų, tankečių, šarvuočių ir savaeigių haubicų. Kontrpuolimo būdu gerokai papildytos deficitine laikomos sovietinio kalibro artilerinės amunicijos atsargos.
Vis dėlto svarbiausias pergalės aspektas – tai mordoro armijos gyvosios jėgos sumažinimas. Tankai patys nevažiuoja – juos turi kažkas vairuoti. Patrankos pačios nešaudo. Jas turi kažkas aptarnauti. Gyvosios jėgos praradimai – didelis ir ne taip lengvai ir greitai užpildomas nuostolis Kremliui.
Karybos ekspertų vertinimu, būtent dėl to artimiausius šešis mėnesius Ukrainos karinės pajėgos mūšio lauke turės karinę iniciatyvą. Ukrainiečiai galės susekti ir smogti ten, kur rusų gynybinės linijos labiausiai pažeidžiamos.
Kitaip sakant, gerai planuojant tai, kas rugsėjį įvyko Charkivo apskrityje, gali būti pakartota kitose vietose.
Modernios sunkiosios vakarietiškos ginkluotės pasirodymas mūšio lauke išlygino kariaujančių pusių galimybes. Jei karo pradžioje Rusija turėjo didžiulį ugnies galios pranašumą, tai dabar situacija nebėra vienareikšmiškai palanki Maskvai.
Salvinės raketų ugnies sistemos HIMARS, 155 mm haubicos bei šiuolaikiniai, taikliau šaudyti leidžiantys artilerijos sviediniai sustiprino Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
O karių Ukraina turi daugiau. Papildomu faktoriumi taps ir iš Britanijos greitu laiku po intensyvių, kelis mėnesius vykusių, karinių apmokymų į šalį grįšiantys 5 tūkst. ukrainiečių karių. Dar 5 tūkst. grįš kiek vėliau.
Be to, Ukrainos karių apmokymus artimiausiu laiku pradės ir ES šalys narės. Vadinasi, artimiausioje perspektyvoje mūšio lauke Kyjivas turės daugiau gerai parengtų karių nei mordoras.
Charkivo apskrities praradimas Rusijai yra ir logistinis košmaras. Apskritai, greitas ir efektyvus kariuomenės aprūpinimas – Rusijos armijos Achilo kulnas.
Toli ir tiksliai šaudanti vakarietiška ginkluotė ukrainiečių rankose jau kelis mėnesius sėkmingai naikina toliau už fronto linijos esančius rusų ginklų sandėlius ir tiekimo grandines. Maskva, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjunga, savo kariuomenės aprūpinimą daugiausia vykdė geležinkeliu.
Ukrainos kariuomenei išlaisvinus logistikai svarbų Kupjansko miestą, aprūpinti orkų grupuotę geležinkeliu tampa sudėtingiau. Ukraina kirto per Kremliui skaudžiausią vietą. O svarbiausia tai, kad greitai išspręsti sugriuvusios logistikos problemos Maskva negalės.
Vadinasi, pati pulti negalės ir turės didelių problemų ruošdama savo kariuomenę galimam kitam ukrainiečių kontrpuolimui.
Sėkmingas ukrainiečių kontrpuolimas – rimtas perspėjimas ir okupuotose teritorijose likusiems ir su okupacine valdžia linkusiems bendradarbiauti vietos gyventojams. Rusų propagandos pasaka, kad Rusija į okupuotas teritorijas atėjo visam laikui, pasirodė besanti melas.
Po ukrainiečių karių prasiveržimo pusę metų kolaboravę vietos valdininkai ir jų šeimų nariai puolė paniškai bėgti į Rusiją. Kas nespėjo – pateko į ukrainiečių teisingumo rankas. Dabar jiems šviečiasi ilgi metai belangės.
Kolaborantai savo kailiu pajuto, kad Maskva nesiruošia šių išdavikų gelbėti. Kitose vis dar okupuotose teritorijose liekantiems ukrainiečiams kontrpuolimas parodė, kad rusų valdžia neamžina ir kolaboravimas su grobiku gali atsirūgti.
Sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas – ryškus signalas ir vadinamiesiems kolektyviniams Vakarams, kad tiekti ginkluotę Kyjivui verta. Ukraina – ne Afganistanas. Jos pajėgos neišsibėgioja. Moderni vakarietiška ginkluotė nepatenka į priešo rankas.
Nuo karo pradžios Ukraina vien iš JAV gavo 140 artilerijos sistemų vienetų. Daugiausia tai haubicos M777.
Be to, Vašingtonas perdavė 660 tūkst. artilerijos sviedinių, 41 tūkst. prieštankinių raketų paleidimo sistemų Javelin, per tūkstantį nešiojamųjų zenitinių kompleksų Stinger, 15 sraigtasparnių, 38 radarus, tarp kurių išsiskiria priešo artilerijos šūvius susekantys radarai, daugiau nei 10 tūkst. automatinių šautuvų ir pistoletų, 64 mln. šovinių jiems ir 18 pakrančių katerių.
JAV taip pat perdavė 8 vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS. Dar 6 artimiausiu metu bus pristatytos Kyjivui. Taip pat perduota 16 raketų ugnies sistemų HIMARS. Anot „Financial Times“, JAV kartu su sąjungininkais svarsto kovinių lėktuvų perdavimą Ukrainai.
Tolimesni, didesnės ugnies galios ginkluotės tiekimai sulaužys putino karinį stuburą ir padarys pasaulį saugesnį.
Sėkmingas ukrainiečių kontrpuolimas – rimtas signalas ir Kremliui. Karinė afera, į kurią šalį be atsitraukimo variantų vasario 24 d. įtraukė išblyškusi Kremliaus kandis, gali baigtis ne tik kariniu Rusijos pralaimėjimu, bet pastarųjų dvidešimties metų politinio režimo griuvimu.
Aklai klausydamos ir vykdydamos putino nurodymus, Rusijos ginkluotosios pajėgos vasarą išeikvojo per daug jėgų, šaudmenų ir amunicijos „laisvindamos“ Luhansko „liaudies respubliką“.
Šie resursai išnaudoti. Jų atstatyti greitai neįmanoma, o dabar maskoliams jie būtų labai reikalingi stabdant ukrainiečių karinę iniciatyvą.
Rusija galėtų atitraukti karius nuo dešiniojo Dniepro upės kranto ir taip pagerinti savo gynybines pozicijas. Bėda ta, kad pasitraukimas yra politinis žingsnis. Kremliaus fiureris turi duoti įsakymą atsitraukti. O po Charkivo kontrpuolimo dar vienas atsitraukimas – propagandiškai blogas žingsnis.
Vadinasi, per 10 tūkst. orkų bus įstrigę dešiniajame Dniepro upės krante. Dėl sutrikusios logistikos jie nebus patys efektyviausi kariai. Ukrainiečiai lėtai, bet metodiškai, žingsnis po žingsnio artilerine ugnimi galės naikinti okupantus.
Rusijos vykdomi raketiniai Ukrainos miestų ir svarbios infrastruktūros apšaudymai padėties mūšio lauke nepakeis. Priešingai, raketų smūgiai tik dar labiau sustiprins ukrainiečių ryžtą nugalėti.
Rusijos generolams svyla padai. Jie suvokia, kad karui tęsiantis toliau dėl propagandos būtent kariškiai taps visiškai atsakingi už nesėkmingą karo rezultatą. Karinę invaziją planavę rusų saugumiečiai, politinis elitas visą kaltę suvers generolams.
Gali baigtis ne tik karinė karjera. Artimiausioje ateityje galima netekti ne tik vilų, namų, prisivogtų pinigų, meilužių, gražaus ir sotaus gyvenimo, bet ir galvos. Auganti baimė gali lemti, kad jėgos struktūrose vis labiau bręs planas – pašalinti putiną ir taip vienu ypu išspręsti besikaupiančias problemas.
Sėkmingas kontrpuolimas – geras ženklas Lietuvai. Reikia pripažinti, kad nemaža dalis šalies visuomenės pavargo nuo karo Ukrainoje. Infliacija, augančios elektros kainos, netikrumas dėl ateities vis didesnį dėmesį telkia į vietines problemas, Ukrainos klausimą paliekant nuošaliau.
Tad dar kartą reikia konstatuoti, kad karas Ukrainoje, jo baigtis yra pats svarbiausias dalykas, kas vyksta šiuo metu. Nuo karo baigties priklausys mūsų saugumas.
Rusija patyrė pralaimėjimą, bet karo dar nepralošė. Žiūrėk, išsilaižys žaizdas ir su dar didesniu aktyvumu puls Ukrainą.
Kritus Ukrainai, Damoklo kardas pakibtų virš Lietuvos galvos, jos saugumo. Elektros kaina – be galo svarbus dalykas, bet Ukrainoje laimėjus Rusijai gali nutikti taip, kad po dešimt metų Lietuvoje už kilovatvalandę mokėtume tiek pat, kiek Kaliningrado srities gyventojai.
Jei to nenorime, turime dėti visas įmanomas pastangas, kad Ukrainos sėkmingų kontrpuolimo atvejų būtų daugiau ir Kremlius negalėtų ginklu grasinti savo kaimynams.
