Rinkimų kodekso priėmimas lemia tai, kad politinė sistema veikiausiai bus stabilesnė. Jis turi konstitucinio įstatymo statusą, tai reiškia, kad bet kokiam pakeitimui reikia 3/5 daugumos Seime. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlė į Kodeksą įtraukti tik svarbiausias nuostatas, o detales nustatyti kitu įstatymu, kuris būtų lengviau keičiamas.
Nors pastovi rinkimų sistema yra naudinga, bet gali būti, jog ateityje jausime ir neigiamus lankstumo trūkumo padarinius. Tačiau kone visos svarbiausios reformos yra įvestos ne Rinkimų kodeksu, bet Politinių organizacijų įstatymu, kurio įsigaliojimas nusikelia dėl prezidento veto.
Vienas esminių pokyčių – partijų ir politinių komitetų (buvusių visuomeninių rinkimų komitetų) pareigų suvienodinimas. Ši reforma būtų įgyvendinta per vetuotą Politinių organizacijų įstatymą, tačiau Seimo valdantieji tikisi prezidento veto atmesti.
Politinėmis partijomis Lietuvoje pasitiki vos 6% gyventojų, nepasitiki – 57% („Vilmorus“). Tai visiškas reitingų dugnas – institucijų, kuriomis pasitikima mažiau, Lietuvoje nėra. Politiniai komitetai gali dalyvauti Europos parlamento (EP) ir savivaldos rinkimuose. 2019 m. EP rinkimuose komitetai dalyvavo pirmą kartą, nors tokia galimybė buvo jau 2014 metais. Politinis komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ 2019 m. iškovojo vietą EP savo lyderei, solidžiai pasirodė ir Rolando Pakso bei Vytauto Radžvilo rinkimų komitetai, kurie aplenkė dvi tuometines parlamentines partijas – „Tvarką ir teisingumą“ ir dabartinę Lietuvos regionų partiją.
Savivaldos rinkimuose politiniai komitetai pasirodo dar sėkmingiau. 2019 metais 12 iš 60 išrinktų merų atstovavo komitetams. Didžiausias miestas, išsirinkęs partinį merą buvo Alytus, nors dabar Vilniaus meras Remigijus Šimašius nebėra nepriklausomas politikas – po trijų mėnesių nuo rinkimų tapo Laisvės partijos nariu.
Politiniai komitetai tapo labai patogia politinio dalyvavimo forma, kuriančia sistemą su lygiais ir lygesniais. Pagal siūlytą Politinių organizacijų įstatymo redakciją, jie tampa juridiniais vienetais, kurių finansinė atsakomybė prilyginama tai, kurią neša partijos. Iki pasiūlytos reformos komitetai buvo registruojami tik Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, o jų veikla nutrūkdavo iškart po rinkimų.
Ne vienu atveju politikai įkurdavo ne tik visuomeninius komitetus, bet ir visuomenines organizacijas, kurios veiklą vykdydavo nuolat, o taip dar sudėtingiau sukontroliuoti finansinį skaidrumą. Geriausias pavyzdys galėtų būti organizacija „Vieningas Kaunas“. Jos aprašyme nėra jokių užuominų, jog ji būtų susijusi su rinkimų komitetu, bet naujienose plačiai viešinama tarybos ir mero Visvaldo Matijošaičio veikla. Komitetai iki šiol turėjo mažiau pareigų, jų finansinė kontrolė buvo silpnesnė.
Seimas nusprendė tokią tvarką keisti, politinių komitetų veiklą formalizuoti ir taikyti identišką partijų nešamai finansinę atskaitomybę. Tačiau prezidentas įstatymą vetavo atkreipdamas dėmesį į tai, kad suvienodinus pareigas, turi būti pokyčių ir teisių srityje – numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto. Taip pat prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad sunkėja politinių komitetų steigimas savivaldos rinkimams. Iki tol komiteto steigėjų turėjo būti ne mažiau negu dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius, dabar – 0,1% nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.
Tarkime Vilniuje komiteto steigimui pagal siūlytą tvarką reiktų 592 steigėjų, iki tol – 102. Tačiau šis argumentas nėra iki galo teisingas – reikalingas steigėjų skaičius augtų tik penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Tačiau itin reikšmingai keistųsi padėtis Europos parlamento rinkimuose – iki šiol galiojusį 22 steigėjų reikalavimą keičia reikalavimas turėti 1000 narių.
Vetuotame Politinių organizacijų įstatyme yra ir daugiau svarbių sprendimų. Dotacijos iš valstybės biudžeto vėl negalėtų gauti rinkimuose dar nedalyvavusios partijos. Tokia tvarka galiojo ir anksčiau, kol 2018 m. rudenį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pastangomis priimtos įstatymų pataisos, atvėrusios galimybę dotaciją gauti Lietuvos regionų partijai tuo pagrindu, kad ji susiformavo skilus parlamentinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Dabar siūlyta atstatyti ankstesnę tvarką, tik laikantis teisėtų lūkesčių principo, įsigaliojimas būtų atidėtas iki 2025 m. Prezidento veto įstatymui su šiuo klausimu nesietinas.
Politinių organizacijų įstatymas numatytų ir galimybę leisti partijoms steigti analitinius centrus, kurie galėtų gauti finansavimą iš VRK ir specialiųjų tarnybų (pastarųjų atstovai teigia, kad nėra pasiruošę prisiimti tokią funkciją) patikrintų fondų. Vienuolikoje ES šalių partijų finansavimas iš užsienio yra uždraustas, keturiose leidžiamas be didesnių ribojimų. Vienuolikoje šalių užsienio parama leidžiama, bet yra tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, maksimalus aukų dydis ar leidimas gauti finansavimą tik iš europinių partijų grupių. Šis sprendimas diskutuotinas – atsirado saugiklių, kurių nebuvo pirmojoje versijoje – pro-putiniškos politinės jėgos ar neaiškių tikslų siekiantys fondai negalėtų finansuoti analitinių centrų (kad tai gali būti problema, dėmesį buvo atkreipusi Specialiųjų tyrimų tarnyba). Per paramą fondams iš dalies grįžtama prie senojo modelio, kai partijas galėjo finansuoti juridiniai asmenys, o tai neprisidės prie sėkmingesnės kovos su politine korupcija. Nors pagal Rinkimų kodeksą analitinio centro partijai ar kandidatams suteiktų paslaugų vertė pripažįstama politinės kampanijos dalyvio išlaidomis, bet dviprasmiškų padėčių įsigaliojus tokiam reikalavimui, neišvengtume.
Bene svarbiausia naujovė pačiame Rinkimų kodekse yra ženkliai mažėjantys rinkimų dalyvių užstatai – tai yra teisingas žingsnis siekiant to, kad žmonėms būtų paprasčiau naudotis savo teise dalyvauti politikoje.
Rudenį Seime laukia nauji mūšiai – valdantieji ryžtingai nusiteikę atmesti prezidento veto Politinių organizacijų įstatymui ir palikti sudėtingesnę politiniams komitetams tvarką. Jeigu valdantieji nesugebės pasipriešinti veto, tuomet pokyčiai politinėje sistemoje bus kiek mažesni. Prezidento veto svarstymas bus vienas prioritetinių Seimo rudens sesijos darbų, tad kaip besibaigtų prezidento ir valdančiųjų mūšis dėl komitetų, 2023 m. savivaldos rinkimuose permainų jau sulauksime.
