1. Paskelbtas išaiškinimas atitinka ankstesnes gaires.
2. Keliais negali būti gabenamos sankcionuotos prekės.
3. Geležinkeliais PREKĖS IŠ PRINCIPO gali būti gabenamos.
4. Draudžiamas karinis tranzitas.
5. Šis išaiškinimas yra praktinė informacija, patikslinimas, kad ES valstybės-narės turi stebėti tranzitą idant būtų išvengta sankcijų apėjimo.
Tai, kas čia parašyta, visiškai atitinka mūsų ankstesnę interpretaciją, kad EK sąmoningai laikosi dviprasmybės. Jei EK būtų apkaltinta peržengus įgaliojimus, ji galėtų pasakyti, kad niekur nebuvo pasakyta, kad geležinkeliu galima vežti sankcionuotas prekes.
Pirmininkė, atsakydama raštu, t. y. pasverdama kiekvieną žodį, vėl, kaip ir išaiškinime, praleido žodžius „sankcionuotas“ arba „visas“ prieš žodį PREKES. Plius dar pridėjo, kad IŠ PRINCIPO galima vežti PREKES. Bet galima ir nevežti. Ir pabrėžė, kad tai skirta tam, kad negalima būtų apeiti sankcijų.
Trumpai tariant, EK ir vėl nepasakė, kad geležinkeliais galima vežti sankcionuotas prekes, ir paliko tai spręsti Lietuvai. O Lietuva apsisprendė pagal JAV bei Vokietijos prašymą arba spaudimą deeskaluotis gaires interpretuoti Rusijos naudai ir nusprendė leisti.
Kitas svarbus aspektas – neleidžiama vykti kariniam tranzitui. Ar tai reiškia, kad po 2014 m. Krymo okupacijos ir po 2022 m. vasario 24 d. karinis tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko? Jei vyko, kas buvo toks „drąsus“, leidęs jam vykti? Teks išsiaiškinti ir tai.
Be to EK pirmininkė atsakymuose į BNS klausimus nepaaiškino, kodėl geležinkeliai yra išskirtinė transporto priemonė, nes niekur EK reguliavime tai nėra pasakyta.
Šitą klausimą ir dar kelis kartu su Europos parlamento nariu, liberalu Petru Auštrevičiumi uždavėme mūsų Užsienio reikalų ministerijai. Atsakymų į klausimus negavome, bet gavome bendro pobūdžio pasamprotavimus su pasiūlymu kreiptis į Komisiją. Čia, matyt, nauja komunikacinė URM praktika, kad į Seimo narių paklausimus neatsakoma, o siunčiama į Briuselį. Ką gi, kreipėmės į Briuselį, laukiame atsakymų.
Manau, verta mūsiškių neatsakytus klausimus paskelbti viešai, tegu tai lieka istorijai.
1. Ar 2022 m. liepos 13 d. paskelbtose EK gairėse yra nurodyta, kad geležinkelių tranzitu per ES teritoriją galima vežti sankcionuotas prekes? Jeigu taip, tai kuriame gairių punkte?
2. Jeigu gairėse yra nurodytas leidimas vežti tranzitu per ES teritoriją sankcionuotas prekes, kuria (kuriomis) Tarybos reglamento 833/2014 nuostatomis toks leidimas yra grindžiamas? Ar yra ES teisės aktų, kuriuose yra nurodyta, kad geležinkeliai turi išskirtinę teisė vežti sankcionuotas prekes?
3. Kokiu pagrindu gairėse iš kitų transporto rūšių išskiriamas geležinkelių transportas? Ar ir, jei taip, kokiu pagrindu gairės gali būti suprantamos taip, kad geležinkeliu galima tranzitu per ES teritoriją vežti sankcionuotas prekes, bet negalima vežti kitu transportu?
4. Jei Tarybos reglamente 833/2014 nėra išskirti geležinkeliai, kaip turintys išskirtinę teisę vežti sankcionuotas prekes, o EK gairėse ta teisė atsiranda (jei atsiranda), ar tai nereiškia, kad EK perėmė ES Ministrų Tarybos kompetenciją?
5. Koks yra gairių teisinis statusas? Ar jos privalomos vykdyti Lietuvai, jei Lietuva ten neminima?
Šis tekstas tėra pastabos ir nėra kritika Premjerei, kuri esamomis sąlygomis pasielgė racionaliausiai pagal informaciją, kuri jai buvo prieinama.