„Koridorių“ būna įvairių, bet tai nepanaikina paties koridoriaus esmės, kaip išimtinės teritorijos, kur galioja visai kitokia teisė. Yra koridorius dėl Ukrainos grūdų, buvo Berlyno koridorius, buvo Dancigo koridorius. Ir štai yra Kaliningrado koridorius, per kurį važiuoja sankcionuotų vežėjų automobiliai, veždami kol kas nesankcionuotas prekes, ir Lietuvos geležinkeliais rieda sankcionuotos prekės. Visoje ES nevažiuoja, o per Lietuvą važiuoja. Tai tiek apie „Lietuvos neišskirtinumą“. O ką mes kontroliuojame? Vilkikų atveju, mums leidžiama atlikti muitinės kontrolę, o sankcionuotų prekių atveju leidžiama skaičiuoti ir neleisti perviršio. Bet Lietuva neturi suverenios teisės neleisti tranzito. Diskusijos apie bėgių remontą tai įrodo. Neleisti per savo teritoriją važiuoti negalime, tai gal bent mums priklausančius bėgius galime remontuoti? Savo teritorijoje!
Kaip galima prekes vežti, nesukuriant tranzito? Štai taip, kaip numatyta 1993 m. lapkričio 18 d. Lietuvos sutartyje su Rusija. „Kiekvienam krovinių vežimui, atliekamam krovinine transporto priemone, turi būti išduotas leidimas, duodantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal“. Lietuva kiekvienu atveju suvereniai priima sprendimą, leisti važiuoti arba ne. Paradoksalu, kad tuo metu buvo A. Brazausko Lietuva, kuri suvokė, kad negalime leisti prekių koridoriaus per Lietuvą. Ir kaip dabar kalba socialdemokratai?
Po to buvo stojimo į ES procesas, kur prekių tranzitas neturėjo išimčių, ir prekės į Kaliningradą ar į Berlyną per Lietuvą važiavo pagal bendras taisykles.
O kaip šiandien tą supranta G. Nausėdos Lietuva? Ar galima pasislėpti už patarėjo žodžių demagogijos ir paneigti faktą, kad mes pralaimėjome ir susikūrėme vieną didžiausių nacionalinio saugumo problemų per visą Lietuvos istoriją?
Galima bandyti slėptis už EK ar JAV, ir teigti, kad viskas buvo dėl transatlantinės vienybės. Pasislėpimas tą ir sako, kad buvo argumentai, prie kurių mes turėjom prisitaikyti, ir konsensusas gavosi ne visai pagal Lietuvos interesus, nes yra dar aukštesni interesai. Ukrainos karo kontekste net tą galima priimti.
Bet tik laikinai. Ir tam šiuo metu negalima neigti koridoriaus, nes jeigu jo nėra, tai nėra ką ateityje ir panaikinti. Pats neigimas koridoriaus, ką daro Prezidento patarėjas, yra žingsnis link nacionalinio saugumo grėsmės, kuri dėl vidaus politikos paslepia nuo visuomenės tikrąsias problemas. Turime pripažinti realybę, kad net du koridoriaus elementai šiandien funkcionuoja Lietuvoje, ir kai tik atsiras proga ateityje, juos reikia nedelsiant ir galutinai panaikinti.
Kas sako, kad koridoriaus nėra, nori juos Rusijai įteisinti amžinybei.
Jei Lietuvos URM mums padėtų, o ne ignoruotų, galima būtų įrodyti, kad šitas EK sprendimas nėra visai toks teisėtas ir sako ne visai tai, ką mes sutarėme skaityti. Tai ateities klausimas ir ne prieš Lietuvą, o už EK teisės viršenybės laikymąsi. Nepasiduoti politiniam spaudimui, kad ES ir EK netaptų didžiųjų valstybių galios interesų išraiška.
Nereikėtų slėptis už EK. kad ji viską sprendžia, o mes bejėgiai, ar už JAV, už transatlantinės vienybės, prisidengiant slaptumu, nepaaiškinant visuomenei, kokie paslaptingi faktai negali būti atskleisti. Ar tai buvo padaryta dėl šventos ramybės, ar tai buvo dėl Rusijos provokacijų baimės? Slapstymasis kelia įtarimų, kad kažkas ne taip, o tai kompromituoja patį transatlantizmą.
Nereiktų slėptis ir už Lietuvos geležinkelių, neva jie vykdo sankcijas, nereikia URM bėgti nuo atsakomybės. Kad URM atlieka tik laiškanešio funkciją, nieko neįtikins, nes koridorių sukūrė ne Lietuvos geležinkeliai.
Taigi pripažinkime, kad laikinai turėjome eiti į pasiūlytą kompromisą, kuris jei bus ateityje bandomas įsiteisinti kaip ilgalaikis, tame tarpe per patį neigimą jam egzistuojant, taps rimta nacionalinio saugumo problema. Kai tą pripažinsime, žinosime, ką daryti ateityje.
O opozicijai irgi reikėtų pasvarstyti apie giluminius valstybės interesus, ne tik kaip geriau aptarnauti Kaliningradą. Taip atsitiko, kad šiandien S. Skvernelio, G. Palucko lūkesčiai išsipildė, Rusija laikinai patenkinta, koridorius jau kelios dienos prasiplėtė ir veikia. Kam reikalingas tas politinis cirkas su interpeliacijomis, jei tikslas, kurio jie norėjo, t. y. Koridorius, pasiektas? Kad problemos laikinumas virstų amžinybe?