Tai reiškia, kad slaugos namai negali pirkti paslaugų iš šalies, o jas privalo teikti tik savo jėgomis. Iš tiesų tokio pakeitimo neturėjo būti, o jei jau atsirado, persiorientavimui yra būtini trys mėnesiai, o ne pusantros dienos. Taip pat tai reiškia – jei slaugos įstaiga nesusitvarko, kai kuriais atvejais iš lovos nepakylantys žmonės nukreipiami bendra tvarka į polikliniką. Ar tie, kurie rengė šią naują „tvarką“ bent kartą matė, kaip atrodo slaugos poreikių turintis senjoras ir jo priežiūra? Aš jau nesugalvoju kito žodžio – kažkas išprotėjo. Gal sveikatos ministras? Gal visa ministerija? O gal visa valdančioji dauguma.
Ministrui tikras proto badas, nes su niekuo nepasitaręs tiesiog ėmė ir priėmė tokį sprendimą. Valdantiesiems protas išdžiūvo, nes per savaitę nesugebėjo apie tai sužinoti. O kai sužinojo, ėmė lakstyti lyg avys įkirptos į uodegą – kas nutiko? Kas drįso? Jei savas – tai gal tada viskas ok? Tai aišku kad savas – ir patarėjas, ir vykdytojas. Neįsivaizduoju, kuo vadovaujasi sveikatos ministras šiame sprendime. Spėju, galėjo būti du logiški variantai. Pas jį užėjo kokių dviejų globos įstaigų vadovai partiečiai ir pasakė, jog reikia tokios pataisos – norisi nutraukti kokias nors sutartis, o gal žlugdyti konkurentus.
Kitas variantas – galbūt buvo gauta negerų signalų apie piktnaudžiavimą globos įstaigose. Pavyzdžiui, už paslaugas pinigai imami, o pačios paslaugos neteikiamos. Tačiau šiuo atveju reikia stiprinti kontrolę, o ne atimti paslaugą! Tarsi sovietinėje armijoje – kažkas nusikalto, tai kentės dabar visi! Kaip šis sprendimas palieka žmones, slaugos įstaigų pacientus, be paslaugos? Tiesiog Įstaiga negali suteikti paslaugos, kurią pirkdavo iš kitos gydymo įstaigos. O jei negali pirkti, privalo suteikti paslaugą pati. O jei nėra reikiamų specialistų? Jei šio specialisto reikia tik kelioms valandoms per savaitę? Koks profesionalus medikas eis dirbti į slaugos įstaigą dėl šių kelių valandų? Net jei krūvis ir didesnis – jokių profesinių perspektyvų. Užsimota prieš jautriausią socialinę grupę – senjorus, kurie turi specialių poreikių.
Nežinantiems, kokie tai žmonės, aiškinu – dažniausiai tai labai ligoti vyresnio amžiaus žmonės, kuriems medicininė priežiūra ir slauga reikalinga nuolatos. Jos reikia tam, kad jų nekamuotų skausmai, kad jie galėtų daugiau ar mažiau pakenčiamai gyventi. Geriau daugiau. Ambulatorinės slaugos paslaugos iki liepos 1 dienos galėjo būti teikiamos namuose arba socialinės globos įstaigose. Birželio 30 d. paskelbtas įsakymas jau galioja. Nors šis teisės aktas sukurtas nesilaikant jokių teisėkūros principų.
Nėra jokio Įsigaliojimo termino, kuris čia yra būtinas ne trumpesnis nei 3 mėnesiai. Kertama per silpniausius visuomenės narius ir siekiama taupyti jų sąskaita? Tuo metu, kai kalbame apie sveikatos paslaugų prieinamumo didinimą, faktiškai jis yra mažinamas, o tiksliau – visai naikinamas. Slaugos įmonės lieka be gydytojų. Sveikatos ministras sėkmingai didina mirtingumą. Ar žino apie tai slaugomųjų artimieji? O premjerė Ingrida Šimonytė apie tai žinojo ar išgirdo tik po Mindauginių? Galiu tik pasakyti – jei nesusitvarkote, gerbiami valdantieji, tiesiog išeikite, atsistatydinkite ir duokite viską tvarkyti išmanantiems žmonėms. Turėkite omenyje, kad gali atsiristi dar viena „covid“ pandemijos banga. Duokdie – viskas gerai. O jei ne?