Tačiau atsakymas paprastas – norinčių pirkti yra, tačiau norinčių parduoti ne. Tiesiog nėra parduodamų objektų ir jų vystytojai gali už savo turtą prašyti bet kokios kainos. Nesvarbu, tai priklauso nuo mėnulio fazės ar koreliuoja su akcija jogurtui „Norfoje“. Logikos neliko jokios ir šitos fantasmagorijos autorius labai aiškus – Vilniaus savivaldybė, kuriai vadovauja Remigijus Šimašius. Tiksliau jos architektūros ir žemėtvarkos padaliniai, atsakingi už leidimų statyboms išdavimą.
Jei manote, kad kainų skridimas į padebesius palietė tik naujų butų rinką, klystate. Brangsta viskas, nuo senos statybos būsto iki sklypų kolektyviniuose soduose, kurių iki tol anksčiau niekam nereikėjo. Negalintys ir nerandantys naujos statybos būsto, žmonės ieško bet ko, kur galėtų gyventi ar statyti didesnius būstus nei 18 kvadratų butas už 200 kvadratinių metrų namo kainą provincijoje.
Beje, krizė Vilniaus NT rinkoje tiesiogiai veikia ir provinciją. Atlyginimai valstybiniame sektoriuje tie patys Skuode ar Vilniuje. Žmonės, nebegalintys nuomotis ar pirkti būsto iš atlyginimų grįžta į tėviškę ar mažesnius miestus. Pridėkime vis augančias valstybinio sektoriaus išlaidas – augimas vienas didžiausių ES – ir gausime linksmą kokteilį.
Maždaug 7 metus buvusiai neigiamai Euribor 6 mėn. palūkanų normai perkopus nulį ir tapus teigiamai, imta prognozuoti, kaip tai paveiks NT rinką Lietuvoje. Ekspertai įsitikinę, kad palūkanų brangimas pirmiausia pakeis finansiškai jautriausių gyventojų planus įsigyti būstą, todėl paklausa neišvengiamai sumažės. Kai kurie NT rinkos dalyviai tikisi, kad atvėsus paklausai, būstas gali imti pigti, tačiau NT plėtotojai sako, jog tokios galimybės, nėra. Kainų korekcijos priklausytų nuo ženklaus pasiūlos padidėjimo.
Nepaisant to, kad būsto prieinamumas mažėja, jo kainos dėl to vis tiek neturėtų mažėti, prognozuoja Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. Jis pažymi, kad dėl pastaraisiais metais sparčiai augančių būsto kainų gyventojai jau anksčiau susidurdavo su iššūkiais įsigyjant būstą, kadangi tuo laiku nekilnojamojo turto pasiūla didmiesčiuose netgi mažėjo.
Citatos pabaiga.
Tiesą sakant, man asmeniškai visada mistika, iš kur yra tiek naivių žmonių. Frazę „netgi mažėjo“ reikėtų išversti į „dingo“. O tie, kurie baiginėja projektus, kuriems leidimai buvo išduoti anksčiau, tiesiog nuolat didina jų pardavimo kainas. Tai atitiktų realybę. Ir taip nutiko ne dėl kokių nors mistinių priežasčių, ar dėl to, kad Lietuvai pradėjus vystyti kosmoso įsisavinimo programą mus staiga užplūdo marsiečiai ir iššlavę visus „butus investicijai“, sugrūstus į „stačiakampio architektūrinio stiliaus dangoraižius“, sustojo į eilę naujiems.
Realybė kur kas paprastesnė – Vilniaus savivaldybė stipriai apribojo leidimų naujų namų statyboms išdavimą ir pasiūla dingo. Kiek sostinėje parduodama jau pastatytų naujos statybos būstų galite pamatyti šioje „Ober-Haus“ lentelėje. Šalia ir vidutinė kvadratinio metro kaina. Išvadas, kodėl kainos šovė į viršų kai butus nustojo statyti, galite pasidaryti patys.
Po beveik rekordinių 2021-ųjų, pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje fiksuotas NT sandorių kritimas. „Ober-haus“ duomenimis, per pirmus tris 2022-ųjų mėnesius sostinėje sudaryti 3199 sandoriai, o tai yra 8 proc. mažiau nei praėjusias metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ekspertai pažymi – kritimas nėra sietinas su mažėjančia paklausa. Tai veikiau besitraukiančios pasiūlos išraiška.
Anot Lietuvos banko, Vilniaus miestas yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kurioje išduotų leidimų statyboms skaičius mažėja, pasakojama LNK reportaže.
„Vien šiais metais turime puikų pavyzdį: nuo kovo 1 d. Vilniuje beveik tris mėnesius neišduotas nė vienas statybos leidimas nuomojamoje valstybinėje žemėje. Turtas nepagrįstai sparčiai brangsta, nes yra nepakankama pasiūla“, – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. Tačiau Vilniaus savivaldybė su Lietuvos banko statistika nesutinka.
„Negaliu tos ataskaitos komentuoti, kur tie skaičiai buvo neteisingai pateikti“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. Savivaldybė neneigia, kad yra problemų dėl statybų leidimų išdavimo, tačiau dėl daugiau nei tris mėnesius neišduodamų leidimų kaltina Žemės ūkio ministeriją, esą būtent ji neparuošė namų darbų, įvesdama naują žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimo apmokestinimą.
Kalbant liaudiškai – nors galinčių pirkti mažėja, tačiau ir būsto, kurį galima rinktis nėra. O turtingų žmonių sluoksnis, kuris mokės už trokštamą objektą bet kokią kainą, pakankamas tai mažai pasiūlai.
Priekaištų dėl leidimų išdavimo Vilniaus savivaldybei turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ji sako, kad statybos projektai vertinami pagal nerašytas taisykles, kurios sudaro galimybę statyti nebūtinai tai, kas nurodyta dokumentuose. Pavyzdžiui, svečių namai projektuojami kaip gyvenamieji, o komercinės patalpos net nebūna statomos. „Jiems keliami tokie patys reikalavimai, kaip gyvenamosios paskirties statiniams. Visa tai vyksta teritorijoje, kurioje gyvenamoji statyba nėra galima“, – kalbėjo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Saulius Vagonis, MRICS. Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, padėtį apibūdina taip:
„Nepaisant neapibrėžtumų pasaulio geopolitinėje ir šalies ekonominėje situacijoje, butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko vis dar aukštu tempu (atitinkamai 1,6% ir 1,7% dydžio mėnesinis augimas). Pažymėtina, kad toks gan spartus kainų augimas vyko akivaizdaus butų pirkimo pardavimo sandorių mažėjimo fone. Pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje 2022 m. gegužės mėnesį butų buvo parduoda 12% mažiau nei balandį ir net 39% proc. mažiau nei praeitų metų gegužę. Tiesa, reikia nepamiršti, kad būtent praeitų metų gegužę buvo fiksuojami rekordiniai sandorių kiekiai, todėl šiemetinis sumažėjimas atrodo gan įspūdingai lyginant tik su praeitais metais, tačiau neiškrenta iš ankstesnių metų konteksto.
Taigi, turime senai matytą reiškinį rinkoje, kai netgi mažėjant sandorių kiekiui, vis tiek vyksta pastebimas kainų augimas. Šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad nors paklausa būstui yra sumažėjusi, tačiau būsto pasiūlos sumažėjimas yra dar ryškesnis. Dėl išaugusių statybos medžiagų kainų, darbo jėgos trūkumo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, nemažai plėtotojų panašiai kaip pandeminiais 2020-ais metais stabdo naujų projektų įgyvendinimą, kai tuo tarpu jau pastatytuose arba baigiamuose statyti daugiabučių namų projektuose butų pasirinkimas istoriškai yra itin mažas. Kai kurie plėtotojai pristabdo ir pačius pardavimus, todėl paklausos ir pasiūlos disbalansas butų rinkoje išlieka ir netgi gali toliau augti.
Todėl panašu, kad artimiausiais mėnesiais situacija rinkoje nesikeis net augsiančių paskolų palūkanų, planuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir geopolitinių grėsmių fone. T.y. artimiausiu metu matysime vis dar tebeaugančias butų kainas, ypač sostinėje. Tačiau reikia pažymėti, kad kadangi esamas kainų didėjimas yra nulemtas ne dėl sveikai augančios paklausos, bet dėl itin skurdžios būsto pasiūlos, toks kainų augimas jau yra mažiau tvarus. Iš kitos pusės didesnės būsto pasiūlos, sureguliuosiančios rinkos balansą, deja teks palaukti. Ypač jei kalbame ne apie pasiūlą brėžiniuose, o apie realiai jau baigtus pastatyti butus.“
Kuo tai baigsis niekas nežino, nes padėtis unikali. Vystytojai neoficialiai užsimena, kad jau turėtų būti kainų korekcija, tačiau ji gali nutikti tik normaliomis rinkos sąlygomis. Prieš 2008 m. krizę rinkoje buvo burbulas ir NT perteklius. Dabar kainos nelogiškos, tačiau NT objektų trūksta.
Net sutvarkius leidimų išdavimą pasiūlai normalizuoti reikės kelerių metų. O tada jau bus visiškai kiti laikai nei dabar. Kokie, pamatysime. Tačiau, tikėtina, gyvenimas ateityje nebus pigus.
