Sulaužyti, pakeisti ar modifikuoti tą seką kolektyvams labai sunku. Gali keistis ministrai, vadovai, bet kolektyvo masė bus įpratusi daryti taip, kaip elgiamasi nuolatos. Tad bus dirbama daugmaž įprastai, be ženklesnių pokyčių.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos užsienio politika taip pat turi sunkai pajudinamą modus operandi. Jį galima nusakyti vienu žodžiu – įkalbėsiu. Kadangi Lietuvos turimi resursai neatitinka turimų užsienio politikos ambicijų, tad tikslų tikimasi pasiekti įkalbant užsienio partnerius.

Iš esmės idėja tokia, Vilnius pasiūlo savo ekspertizę, o Vakarų partneriai suteikia resursus, atlieka likusį darbą. Žinoma idėja, kuri ne visuomet virsta realybe. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad toks veikimo modelis būdingas nemažai daliai santykinai nedidelių valstybių.

Nesumažinat Lietuvos analitinių gebėjimų, reikia pripažinti, kad neįkalbėjome Vakarų partnerių aklai nepasitikėti Rusija iki 2014 metų įvykusios Krymo aneksijos. Nors ir buvome teisūs, neįrodėme Vakarams, kad po 2014 metų santykiai su Maskva turėtų būti minimalūs.

Berlynas, Paryžius ir kitos sostinės girdėjo, bet neįsiklausė. Po 2022 vasario 24 dienos Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, Vakarams tarsi akys atsimerkė. Suvokė, kad su putinizmu bendradarbiauti neteisinga.

Atrodytų, turėjo išmušti Lietuvos diplomatijos šlovės valanda. Mes sakėme, įrodinėjome, aiškinome, o jūs nesiklausėte. O dabar matote, kas atsitiko?

Vakarai viešai pripažino, kad ilgametė užsienio politika Rusijos atžvilgiu buvo neteisinga, tačiau nuo to Vilniaus balsas netapo labiau girdimas. Jei neįkalbėdavome anksčiau, kokie šansai, kad dabar stebuklingai įkalbinėsime?

Vakarai viešai pripažino, kad ilgametė užsienio politika Rusijos atžvilgiu buvo neteisinga, tačiau nuo to Vilniaus balsas netapo labiau girdimas. Jei neįkalbėdavome anksčiau, kokie šansai, kad dabar stebuklingai įkalbinėsime?

Neįkalbame, nes Vilniaus įsivaizdavimas, kaip reikia pasiekti užsienio politikos tikslų Rusijos atžvilgiu, ir daugumos Vakarų sostinių skiriasi. Atsiranda vidaus politikos interesai, kurie užduoda toną.

Tai nereiškia, kad Vakarai visiškai skirtingai nei Vilnius įsivaizduoja užsienio politiką Kremliaus atžvilgiu. Rusijos keliamos grėsmės suvokimas – daugmaž vienodas. Skiriasi įsivaizdavimas, kokiais būdais tą grėsmę mažinti.

Riboti resursai Lietuvai neleidžia savarankiškai įgyvendinti užsienio politikos tikslų, tenka kooperuotis, derėtis su didesniais užsienio partneriais.

Tiesa, Lietuvos užsienio politikos pasitikėjimas įkalbėti yra kraštutinis, ekstremalus ribinis atvejis. Aistros ir užsidegimo šalies užsienio politiką formuojantiems netrūksta.

Iškeliamos idėjos. Jos plačiai ir giliai neišdiskutuojamos. Greituoju būdu pristatomos užsienio partneriams ir nieko nelaukiant imama jas įgyvendinti. Suprask, reikia rodyti lyderystę. Nešvaistyti laiko. Juo labiau, kad užsienio partnerius greitu laiku įkalbėsime. Vadinasi, neskubame, bet esame pirmieji.

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir už santykius su užsienio valstybėmis atsakingi politikai mėgsta kalbėti apie šalies lyderystę, bet dažniau išeina kvailystė. Užsienio partnerių prisijungti neįkalbame net tada, kai įkalbėti mums ypač svarbu. Tampame ne pirmieji, bet vieninteliai ir nepakartojami blogąja prasme.

Neturime išskirtinio talento įkalbėti kitus. Proaktyvūs veikimas taip pat nedaro reikiamo įspūdžio užsienio partneriams. Pastarieji nepuola tuoj pat prisijungti prie Lietuvos iniciatyvų.

Užsienio politikos tikslas – šalies saugumo stiprinimas ir žmonių gerovės didinimas.

Jei kalbame apie saugumą, tai ilgametis Lietuvos siekis – didinti NATO karių skaičių šalyje. Siekta įkurdinti bent 5 tūkstančių, brigados dydžio, karinį kontingentą. Dabartinis rezultatas – nepaisant karo Ukrainoje ir neabejotinai padidėjusios grėsmės Lietuvai, karių nebus.

Infrastruktūra neparuošta, nėra kur apgyvendinti karių. Problema ir ta, kad karo su Rusija atveju, egzistuojantys NATO gynybos planai pirmiausia numato teritorijos užkariavimą, o tada per 180 dienų šalys būtų išvaduotos.

Infrastruktūra neparuošta, nėra kur apgyvendinti karių. Problema ir ta, kad karo su Rusija atveju, egzistuojantys NATO gynybos planai pirmiausia numato teritorijos užkariavimą, o tada per 180 dienų šalys būtų išvaduotos.

Žudynės Bučoje akivaizdžiai parodė, kad į okupuotą teritoriją patekę gyventojai tampa agresoriaus prievartos taikiniais. Neatsitiktinai, praėjusią savaitę, kalbėdama su „Financial Times“, Estijos premjerė Kaja Kallas teigė, kad karo atveju šalys, čia gyvenantys žmonės, būtų ištrinti iš žemėlapio.

Prasidėjus karui ir esant dabartiniams NATO planams, Baltijos šalyse dislokuoti sąjungininkų kariai taptų mirtininkais. Jų pajėgos per mažos, kad galėtų sustabdyti Rusijos puolimą. Kadangi kamikadzės vaidmuo mažai ką žavi, tikėtina, kad siekdami išsaugoti savo gyvybes kariai paprasčiausiai sudėtų ginklus.

Lietuvos saugumo ir užsienio politika turėtų išeiti iš pozicijų, kad pirmiausia atgrasyti yra daug pigiau, geriau ir lengviau nei atkovoti teritorijas. Neturėtume taikstytis su scenarijais, kai Lietuva pradžioje okupuojama, o vėliau su sąjungininkų pagalba išvaduojama. Sugriovimai ir valstybingumo netekimo rizika per daug didelė, kad tokį scenarijų net svarstytumėme.

Panašu, kad užsienio partnerių neįkalbėjome didinti dislokuotų karių skaičių Lietuvoje.

Praėjusią savaitę pilnu mastu viešojoje erdvėje įsisiūbavo Kaliningrado krovinių tranzito klausimas. Dėl sukelto karo Ukrainoje dar kovo 15 dieną priimtas taip vadinamas ketvirtas ES sankcijų paketas. Numatyta drausti įvežti į ES teritoriją tam tikras prekių kategorijas, taip pat leisti naudoti ES šalių narių infrastruktūrą rusiškų plieno produktų ir geležies eksportui į trečiąsias šalis.

Šioje istorijoje yra du svarbūs momentai. Ar į ES sankcijų sąrašą patekusių prekių pervežimas iš Rusijos teritorijos į Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį yra ketvirto paketo sankcijų režimo pažeidimas? Atsakymo į klausimą kol kas nėra.

Neatsitiktinai iš Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje praėjusį savaitgalį grįžęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalies Vyriausybę skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo.

Kitas klausimas, kodėl Maskvos nepasitenkinimo audra Lietuvą vėl užklupo netikėtai? Juk laiko pasiruošti provokacijoms, kalbėjimui apie menamą Kaliningrado blokadą buvo pakankamai.

Tarptautinės teisės prasme dalies krovinių sustabdymas nėra, kaip bando pasakyti Kremlius, blokada. Keleiviniai traukiniai važinėja, nėra absoliutaus prekių tranzito per Lietuvą blokavimo. Be to, prekės Kaliningrado sritį gali pasiekti laivais ir lėktuvais.

Bėda ta, kad svarbu yra ne tik tai kaip yra pagal tarptautinės teisės normas, bet ir kaip atrodo eiliniams rusams. Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida nepaliaujamai kelia Kaliningrado blokados isteriją. Grasinamasi prieš Lietuvą imtis beprecedenčių atsakomųjų priemonių.

Rusijos užsienio politikos pastarųjų dvidešimties metų modus operandi gana aiškus. Esant konfliktinei situacijai, Maskva pirmiausia vykdo eskalavimo politiką. Statymai didinami, o Kremlaius požiūriu, tai duoda daugiau naudos, nei atneša žalos.

Prisiminkime, kaip praėjusių metų rudenį Maskva reikalavo, kad Ukraina atsisakytų ketinimų stoti į NATO. Kijevas nepasidavė spaudimui. Maskva kaitino konfliktą, kol vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą.

Kitas veikimo šablonas – išsėdėti. Demokratinių Vakarų šalių vyriausybės keičiasi. Vienas išlieka valdžioje ilgiau, kitos trumpiau, bet jos keičiasi. Kartu su politinio elito kaita keičiasi ir užsienio politikos prioritetai. Vakar buvę aktualūs klausimai, šiandien pastumiami į antrą planą.

Kitas veikimo šablonas – išsėdėti. Demokratinių Vakarų šalių vyriausybės keičiasi. Vienas išlieka valdžioje ilgiau, kitos trumpiau, bet jos keičiasi. Kartu su politinio elito kaita keičiasi ir užsienio politikos prioritetai. Vakar buvę aktualūs klausimai, šiandien pastumiami į antrą planą.

Tuo tarpu Rusijoje valdžia nesikeičia jau 22 metus. Nepakeičiamas Vladimiras Putinas išsėdėjo net tris Prancūzijos prezidentus. Tikėtina, kad išsėdės ir Emanuelį Macroną, kuris šalį valdė 5 metus ir valdys dar ateinančius 5 metus.

Kremlius tikisi, kad išlaukęs, parodęs didesnį atkaklumą, jis daugiau ar mažiau pasieks savo užsienio politikos tikslų.

Galiausiai autoritarinė Rusija turi pakankamai daug finansinių resursų. Jei šalis per dieną uždirba 1 mlrd. pajamų, tai aritmetika paprasta – 365 mlrd. per metus. V. Putinui nereikia atsiskaitinėti saviems žmonėms, kur ir kaip išleidžiami pinigai.

Jie gali būti panaudoti taip, kaip Kremliui atrodys tinkama. Tai trečiasis jų užsienio politikos modus operandi. Rusija turi didesnius resursus, gali lanksčiau juos panaudoti, tad užsienio politikos tikslai gali būti nupirkti.

Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis Rusija imsis įvairių provokacijų, nuspėti sudėtinga. Tačiau žinant veikimo šabloną, numatyti, kaip jie elgsis – įmanoma. Tai, kad Maskva sukels erzelį dėl Kaliningrado tranzito – buvo no-braineris.

Už užsienio politiką Lietuvoje šiandien atsakinga Tėvynės sąjunga apskritai ir Gabrielius Landsbergis konkrečiai.

Deja, atsakingi Lietuvos asmenys vis dažniau nenumato savo veiksmų pasekmių. „Belaruskalij“ trąšų tranzito stabdymo – nestabdymo istorija, esame vieninteliai Europoje, kurie atšaukėme ambasadorių iš Maskvos, tai yra ryškūs to pavyzdžiai.

Negražu ir tai, kad darbo brokas, slepiamas pridengiant karu Ukrainoje ir mistine vertybine užsienio politika. Kritikuoji šalies užsienio politikos įgyvendinimą? Niekas nepaaiškins, kuo Lietuvos ambasadoriaus atšaukimas iš Rusijos naudingas kariaujančiai Ukrainai.

Tačiau, tuoj tau bus klijuojama Rusijos penktos kolonos etiketė.

Svarbu tęstinis vertybių propagavimas, net kai tai kenkia šalies interesams. Atrodo, kad Tėvynės sąjungos deleguoti diplomatijos vadovai, vietoj Lietuvos žmonių interesų atstovavimo ir gynimo, ima atstovauti abstraktų „gėrį“.

Nepakeitus dabartinio užsienio politikos modus operandi, sunku tikėtis kitokių rezultatų, nei turime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją