Ypač jeigu adresatas priklauso Z kartai.

Akvilė, Neringa ir kitos mano studentės iš Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Filologijos fakultetų aiškina naująją realybę: „Dažnu atveju, gavusi žinutę iš bendraamžio su tašku gale arba be kokios nors šypsenėles, interpretuoju, jog tas žmogus ant mūsų pyksta arba, jog nenori su mumis bendrauti, tęsti pokalbio“, – rašo Akvilė. Juk žinutės tekstas nepakankamai perteikia intonaciją, o taškas sakinio gale, anot Neringos, leidžia suprasti, kad reikalai yra rimti. Visiškai suprantu Neringą, nes kiekvienam vyriškiui per nugarą pereina šaltukas, kai kitos lyties atstovė taria „Turime labai rimtai pasikalbėti“. Ir iš tiesų, taškas sakinio gale reiškia šaltą bendravimą, tikina Kamilė, tad žinutė skaidoma dalimis:

1. Labas, turiu klausimą
2. Ar reikia kažką perskaityti rytojaus seminarui?

3. Užteko praleisti vieną seminarą ir jau pasimečiau užduotyse

Taškas – ne vienintelis skyrybos ženklas, Z kartai pasakantis daugiau už žodžius. „Daugtaškis kartais atstoja ištisą sakinį ir reiškia „geriau patylėsiu“, rašo Ramunė ir pateikia pavyzdį:

A: Nepaklausiaũ tavęs ir parašiau savo eks.
B: …

Du taškai sakinio pabaigoje gali reikšti, kad rašantysis tikisi sulaukti iš savo pašnekovo žinutės, kuri leistų pokalbiui vystytis toliau, o trys (daugtaškis) – kad ne. Pavyzdžiui:

A: Nepaklausiau tavęs ir parašiau savo eks.
B: nu jo.. (n būtinai mažoji)

A: Nepaklausiau tavęs ir parašiau savo eks.
B: nu jo…
(daugtaškis šiuo atveju leidžia suprasti, kad B teisia A už jo poelgį)

„Taškas žinutės gale tikrai reiškia pyktį, kartais net rašymas lietuviškomis raidėmis (ė, č ir t. t.) yra naudojamas siekiant perteikti situacijos rimtį ar erzulį. Net papraščiausia šypsenėlė ,,:)'“ reiškia erzulį arba yra naudojama ironiškai bendraujant su draugais žinutėmis.“

Jaunimo emocijų raiškai išnaudojami kone visi punktuacijos ženklai, nes, kai rašo Elena, „jeigu kažkas nepatinka ar dėl kažko apgailestaujame, sakinio gale dedame atvirkščią skliaustelį arba pasvyrą brūkšnelį

Jaunimo emocijų raiškai išnaudojami kone visi punktuacijos ženklai, nes, kai rašo Elena, „jeigu kažkas nepatinka ar dėl kažko apgailestaujame, sakinio gale dedame atvirkščią skliaustelį arba pasvyrą brūkšnelį (pvz.: „šiandien negaliu susitikti((“tikrai nemaloni situacija//“).

Nuošalyje nelieka ir kablelis. Pasak Vakarės, vietoje taško ar kabliataškio dedami keli kableliai „,,,“ reiškia tęsiamą mintį arba tos minties plėtojimą kitu aspektu. „Kuo daugiau kablelių, tuo tolimesnė ta mintis nuo prieš tai rašytos.“

Naujoji skyryba – protesto ir ironijos kūdikis

Taisyklių mokymasis mokykloje vargino ir kėlė pyktį („mokykloje visada gaudavau pylos už kablelius, kad tai per daug, tai per mažai jų pridedu, o brūkšnelių ir dvitaškių, tiesiog negalėdavau pakęsti“), o dabar viskas apsisuko: nebe taisyklių kalimas kelia emocijas, bet emocijos kuria naujas skyrybos taisykles: „Taip pat aš asmeniškai, kai rašau pagal visas taisykles (nosinės, kableliai) siunčiu žinią, kad esu kažkuom nepatenkinta“. Tai gera žinia man, dėstytojui, nes kruopščiai suredaguotų laiškų gaunu mažai ir darau išvadą, kad dauguma mano studentų viskuo patenkinti!

Jaunimas visada priešinasi norminimui ir kuria savas, vidiniam ratui skirtas, taisykles. Išėjimas už kodifikacijos rėmų būdingas ir SMS komunikacijai. Bet tuo pačiu metu įžvelgiu ir paradoksą: bėgimas nuo mokykloje išvarginusių taisyklių sukuria naujas taisykles. Laimei, jos nebeprimestos iš šalies, bet tapusios nauju susitarimu.

Valdiškų taisyklių nesilaikoma neoficialioje aplinkoje, o formalios taisyklės signalizuoja apie formalius santykius: „Ne pats taškas turi kažkokią blogą reikšmę, – rašo Miglė, – iš tiesų taško paskirtis yra tiesiog parodyti rašančiojo pozicijos pokytį. Taškas tampa indikatorius, kad kažkas pasikeitė tarp bendraujančiųjų, nes paprastai žinučių susirašinėjimo platformose minties niekas neužbaigia tašku (atrodo per daug formalu). Tiesa, pozicijos pasikeitimą taip pat gali rodyti staigus perėjimas nuo rašymo be lietuviškų raidžių ir skyrybos ženklų prie labai apgalvotos, taisyklingos kalbos.“

Z kartos skyrybos taisyklės tinka retorikos ir stilistikos ironijos raiškai ir Paulo Grice‘o sėkmingo dialogo maksimoms iliustruoti. Štai Marijos atsiųstas SMS pokalbio pavyzdys:

„Poros internetinis pokalbis. V užmiršo susitikimą su M, o M supyko.
V: „Atsiprašau, visiškai iš galvos iškrito. Juk nepyksti?“
M: „Nepykstu. Viskas ok.“ (čia reiškia, kad M pyksta).“

Jums visa tai atrodo painu? Tiesiog esate vyresnės kartos atstovas ir dabar gal jau suprasite, kaip kentėjo Z karta mokykloje grauždama mūsų, veteranų, kartos sukurtas privalomąsias ir pasirenkamąsias skyrybos taisykles?

Jums visa tai atrodo painu? Tiesiog esate vyresnės kartos atstovas ir dabar gal jau suprasite, kaip kentėjo Z karta mokykloje grauždama mūsų, veteranų, kartos sukurtas privalomąsias ir pasirenkamąsias skyrybos taisykles? Beje, čia aptariamos taisyklės savo ruožtu nėra tokios jau ir paprastos, galite lengvai susimauti net su emociukais ir „O.K.“, ypač kai norite parodyti savo, anot Marijos, užsišikimą:

1. Emociukas „🙂“ (ne :) !)
2. Paprastas atsakymas „K.“ (sutrumpinimo ok sutrumpinimas)

Naujoji punktuacija praplečia jaustukų semantiką. „Jei šypsenėlė padaroma iš skyrybos ženklų ir atrodo taip “ :) “, tai ji miela ir graži, tačiau jei ji panaudojama klaviatūroje, kur jau yra sukurti jaustukai “🙂”, tai gali išreikšti susierzinimą, pyktį ar kitokį nepasitenkinimą.“

Nauja karta – naujos taisyklės

Z karta išaugo kitokioje komunikacinėje aplinkoje, todėl galima manyti, kad būtent skaitmeninė bendravimo platforma paskatino sukurti naujas skyrybos taisykles. Kai kurie lingvistai taško vengimą SMS frazės pabaigoje mėgina paaiškinti paprastai – pats žinutės formatas parodo, kad tekstas baigtas, todėl taškas nesuteikia jokios papildomos informacijos. O kas nenaudinga, nunyksta.

Bet toks aiškinimas pernelyg racionalus. Kalba turi daug funkcijų, viena iš jų – atskirti savus nuo svetimų. Tarkime, naujieji maisto išmanovai niekada savęs nevadins gurmanais, o tik gurmė, nes gurmanas – tai tas senasis, neteisingas maisto vertintojas, ne mūsų rato, ne mūsiškis. Takoskyra aiški ir SMS skyryboje: ji skirta tik vidiniam ratui. „Tai galioja tik bendraujant su žmonėmis, kurie yra labai artimi“, – patvirtina mano prielaidas Ugnė.

Laisvalaikiu galėtume susikurti ir daugiau prielaidų šiam fenomenui paaiškinti. Skyrybos ženklai signalizuoja apie intonaciją: taškas praneša apie sakinio pabaigą ir tono žemėjimą, klaustukas – apie tono pakilimą, dvitaškis – apie pauzę prieš tolesnį kalbėjimą. Ar atkreipėte dėmesį, kad paaugliai dažnai linkę pabaigti sakinį kylančia intonacija, tarsi klausdami? Bet jeigu intonacija ne leidžiasi, o kyla, tai ir taškui čia ne vieta. Pats juokiuosi iš šių savo svarstymų, nes beveik tokia pati SMS skyryba gyvuoja ir, tarkime, Norvegijoje, kur galioja sãvos intonavimo taisyklės. Ten ir minėtasis Oki reiškia, kad išties viskas gerai, OK su tašku – nepasitenkinimą, suirzimą.

Ar jaunosios kartos punktuacija padarys įtakos dabartinėms skyrybos normos? Taip, bet tik savõs kartos rate ir tik neoficialiame bendravime. Gal dar kokioje nors reklamoje, skirtoje Z auditorijai (tai būtų šaunus sumanymas!).

Naujoji skyrybos sistema, jos reikšmės man primena baroko ir rokoko epochų „vėduoklių kalbą“, kai damos kavalieriams beveik viską pasakydavo sutartais vėduoklės judesiais.

Naujoji skyrybos sistema, jos reikšmės man primena baroko ir rokoko epochų „vėduoklių kalbą“, kai damos kavalieriams beveik viską pasakydavo sutartais vėduoklės judesiais. Vėduoklė suskleidžiama – „abejoju“, „žinia sujaudino“ – greiti mostai, „stingu ryžto“ – trečdaliu išskleista vėduoklė dengia pusę veido ir akis. Dama braukia suskleista vėduokle per išorinę rankos pusę – „šįvakar neateikite!“ Persikėlėme į virtualybę, bet poreikis sutartais kodais pranešti apie savo jausmus išlieka

Todėl taško nededame