Visi migrantai pasiprašydavo politinio prieglobsčio, nors realiai dauguma jų yra ekonominiai migrantai, pasirengę keliauti toliau į Vakarų Europą, už kelionę sumokėję tūkstančius, ką įrodė ir tai, kad beveik visi jų prašymai atmesti.
Baltarusijos režimo kerštas
Ši krizė nebuvo tradicinė nelegalios migracijos krizė. Ji sukelta dėl Baltarusijos režimo vykdomos ir finansuojamos hibridinės atakos, kurioje nelegali migracija pasitelkta kaip atsakas į ES palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei, politinei opozicijai, demokratiniams procesams ir ES sankcijoms režimui. Lietuva pasirinkta kaip pagrindinis taikinys. Prisiminkime A. Lukašenkos grasinimus, išsakytus pernai gegužę, kad jis nebestabdys nelegalios migracijos ir užtvindys Lietuvą pabėgėliais.
Buvo sukurta valstybinė nelegalios migracijos schema. Migrantai iš Baltarusijos valstybinės turizmo agentūros „Centrkurort“ pirkdavo kelionės paketus, kurie apima skrydžių bilietus apgyvendinimą Minske ir palydėjimą iki sienos su Lietuva, irakiečiams ir sirams, įsigyjantiems bilietus per šią agentūrą, būdavo automatiškai išduodamos Baltarusijos vizos. Visa tai vyko su A. Lukašenkos režimo palaiminimu.
Keturios veikimo kryptys
Į problemą pažvelgėme kompleksiškai. Veikėme keturiomis svarbiausiomis kryptimis.
Pirmiausia priimtas sprendimas apriboti jau į Lietuvą nelegaliai atvykusių migrantų judėjimo laisvę apgyvendinimo centruose. Taip užkirtome kelius laisvai judėti link Vakarų Europos, apribojome antrinę migraciją ir neleidome paversti Lietuvos dar vienu nelegalios migracijos keliu. Trečiųjų šalių bendruomenėms buvo pasiųsta aiški žinia – Lietuva nėra tas kelias, kurį būtų verta rinktis.
Šioje vietoje svarbu ir tai, kad buvo priimti įstatymų pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Be to, migrantams, apsisprendusiems išvykti per nustatytą savanoriško išvykimo laikotarpį, skirtos nuo 300 iki 1000 eurų vienkartinės išmokos. Didžioji jų dalis finansuojama iš Lietuvai suteiktos ES paramos migracijos krizei suvaldyti. Taip pat dalis migrantų išsiunčiama priverstinai. Daugiau nei 30 proc. nelegalių migrantų, patekusių į Lietuvą, buvo grąžinti atgal į kilmės šalis. Būtent sėkmingas ir efektyvus asmenų grąžinimas į jų kilmės šalis yra viena geriausių kovos su nelegalia migracija priemonių.
Antra – pradėta apgręžimo politika. Tai stipriausias nacionalinio saugumo požiūriu sprendimas praėjusiais metais. Šiuo sprendimu pasakėme, kad migracija gali būti tik legali, kreipiantis su prieglobsčio prašymu oficialiai per Lietuvos ambasadą arba pasienio kontrolės punktus. Apgręžimo politika išmušė A. Lukašenkai visus svertus iš rankų. Nors jis ir riaumojo, kad atgal uždarys kiekvieną sienos metrą, bet buvo bejėgis. Mūsų pasieniečių, karių, krašto apsaugos savanorių pajėgų, kitų vidaus reikalų sistemos institucijų ir šaulių dėka apsaugojome savo valstybės sieną. Baltarusijos diktatoriui beliko apsimesti žmogaus teisių gynėju ir bandyti išnaudoti šią kortą prieš mus, kritikuojant apgręžimo politiką.
Trečia – sustabdyti skrydžiai iš migrantų kilmės šalių į Minską. Lietuvos diplomatijos pastangomis, ES ir kiti mūsų sąjungininkai užgulė visa savo struktūrine galia kilmės valstybių vyriausybes, skrydžių kompanijas, ir tai padėjo nutraukti ryšius tarp A. Lukašenkos režimo ir žmonių gabentojų.
Ketvirta – sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos operatyviam fizinio barjero prie sienos su Baltarusija įrengimui. Tam priimtas specialus įstatymas. Krizės pradžioje tik 38 proc. sienos buvo padengta moderniomis stebėjimo ir perspėjimo sistemomis, 70 km sienos ruože buvo įrengta tvora. O šiandien turime įsibėgėjusią 4 metrų aukščio tvoros su koncertinos barjeru statybą. Projektas jau įgyvendintas daugiau nei 70 proc. Tai nelegalią migraciją stabdantis, atgrasantis veiksnys, itin svarbus kuriant modernią sienos apsaugos sistemą.
Projektas bus užbaigtas iki rugsėjo, o iki metų galo – visame pasienyje su Baltarusija bus įrengtos stebėjimo ir perspėjimo sistemos. Galime neabejoti, kad turėsime vieną moderniausių sienos apsaugos sistemų visoje ES. Tai padės užkardyti ne tik nelegalios migracijos, bet ir kontrabandos atvejus ar kitokius hibridinius veiksmus.
Pavyzdys ES
Dabar matome, kad visi tie sprendimai ir taikomos priemonės, taip pat Lietuvos patirtis stabdant neteisėtos migracijos srautus, stabilizavo situaciją ir tapo pavyzdžiu kitoms ES šalims. Šiuo metu penkiuose užsieniečių registracijos centruose apgyvendinta apie 2600 neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų. Jeigu minėti sprendimai nebūtų įgyvendinti, būtume turėję dešimt kartų daugiau migrantų.
Lietuvai pavyko atkreipti ES institucijų dėmesį, kad ES išorinės sienos apsauga yra visų šalių narių bendra atsakomybė, nes tai turi tiesioginę įtaką visos ES saugumui. Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė konkrečius pasiūlymus kartu su kitomis ES šalimis keisti ES migracijos ir prieglobsčio politiką taip, kad ji atlieptų hibridinių atakų atvejus, kada neteisėta migracija naudojama kaip politinio spaudimo įrankis. Bendrijos valstybės turi turėti įrankius efektyviai reaguoti į nelegalius sienos kirtimo atvejus, prieglobsčio prašymus priimti tik sienos kirtimo postuose ir diplomatinėse atstovybėse. Reikalingas ir didesnis pačios ES įsitraukimas į sienų apsaugos politikos įgyvendinimą, įskaitant jos finansinį indėlį užtikrinant ES sienų saugumą.
Būtina tęsti iniciatyvas dėl ES migracijos politikos ir teisėkūros aktualizavimo dabartiniam grėsmių kontekstui bei ES išorinės sienos apsaugos standarto nustatymo. Ne mažiau svarbu sutelktomis ES ir NATO pastangomis ardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus, siekti organizatorių teisinio persekiojimo ir sankcijų prie to prisidedančioms valstybėms.