Verta prisiminti, kad kadaise Lietuva gėdingai mažai lėšų skirdavo krašto gynybai. Nors stojant į NATO buvo įsipareigota kasmet skirti 2 proc. BVP, valdant konservatoriams 2012 m., Lietuva numatė gynybai išleisti 0,95-0,97 proc. BVP, net priskirdama krašto apsaugos biudžetui dalį lėšų, skiriamų Viešojo saugumo tarnybai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Tais metais Liuksemburgas buvo vienintelė NATO šalis, kuri proporcingai mažiau pinigų išleido gynybai.

Padėtis pakito po Krymo aneksijos. 2018 m. biudžete krašto apsaugai skirta 2,06 proc. BVP., iš viso 873 mln. eurų, palyginus su 2013 m., kada krašto apsaugai buvo išleista tik 263 mln. eurų, taigi pinigų suma padidėjo daugiau negu tris kartus per penkerius metus. Tik socialdemokratai priešinosi tuometiniams planams nuosekliai didinti išlaidas krašto apsaugai iki 2,5% BVP bei įvesti visuotinį šaukimą. Dalinis šaukimas buvo grąžintas 2015 metais.

Panašią nuomonę dabar reiškia generolas Algis Vaičeliūnas, raginantis politikus orientuotis į profesionalių karių rengimą.

Visuotinis šaukimas visada buvo kontroversiškas. Dar 2015 m. visuotinei karinei prievolei priešinosi tie, kurie pabrėžė profesionalių karių svarbą, teigdami, jog svarbiau turėti puikų startinį penketuką negu ilgą atsarginių suolelį. Panašią nuomonę dabar reiškia generolas Algis Vaičeliūnas, raginantis politikus orientuotis į profesionalių karių rengimą.

Dabartinė karinė technika tobulėja, tampa vis sudėtingesnė, tad devynis mėnesius tarnavę šauktiniai neišmoktų deramai valdyti šios technikos, nebūtų tinkamai pasirengę gerai ginti savo šalį, net ir save apsaugoti.

Skeptiškai vertinami raginimai taikyti karinę prievolę merginoms. Yra tradiciniai argumentai, kadaise išreikšti, tarp kita ko, L. Graužinienės, jog „merginų ir moterų pareiga – gimdyti vaikus ir turėti ateities savanorių ir karių, kad kariai galėtų apginti Tėvynę.“ Nors vis mažiau žmonių laikosi šitokios nuostatos, merginų šaukimui priešinamasi dėl įvairių priežasčių. Dabartinės Vyriausybės programoje teigiama, kad „privalu įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės, jos piliečių aktyviu dalyvavimu.“ Tačiau nematyti rimtesnių pastangų šiam siekiui įgyvendinti, juolab, jog programoje išsakomas ir sąlyginis atsitraukimas. Rašoma, kad „universalaus (vyrų ir moterų) ir visuotinio šaukimo ....įgyvendinimas bus galimas tik esant plačiam politiniam sutarimui, tinkamam kariuomenės pasirengimui ir finansavimui numačius adekvatų pereinamąjį laikotarpį.“ Sunku įsivaizduoti, kaip be merginų šaukimo bus galima užtikrinti visų piliečių aktyvų dalyvavimą šalies gynyboje.

Sunku įsivaizduoti, kaip be merginų šaukimo bus galima užtikrinti visų piliečių aktyvų dalyvavimą šalies gynyboje.

Laikas paversti tikrove akivaizdų principą, kad lygias teises turi lydėti lygios pareigos. Moterų ir merginų teisės bei galimybes Lietuvoje sparčiai auga. Ministrų taryboje yra aštuoni vyrai ir septynios moterys, jai vadovauja I. Šimonytė. Merginos sudaro didesnę dalį universitetų studentų, beveik du trečdalius – labiausiai prestižiniame Vilniaus universitete. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI), kuriame dėstau, bakalauro studijose iš viso 583 studentai, 316 iš jų – merginos. Magistro programose mokosi 204 studentai, iš jų 125 merginos.

2020 m. merginos sudarė vos 4 proc. kariuomenėje tarnauti pradėjusiųjų. Bet kurioje kitoje srityje toks mažas procentas sukeltų skandalą. Švedijos pavyzdys rodo, kad nebus lengva pasiekti lygybę. 2017 m. ji sugrąžino karinę prievolę. 2020 m. apie 17 proc. šauktinių buvo moterys, bet siekiama, kad 2025 m. jos sudarytų 30 proc. visų šauktinių. Įsidėmėtina, jog moterys sudaro tik 8 proc. karininkų.

Dabartinis Ukrainos ir Rusijos karas yra gana tradicinis, iš esmės haubicų ir patrankų dvikova. Ateities hibridiniuose karuose bus kovojama su kompiuteriais, o ne tik kulkosvaidžiais, vykdant elektronines ir kibernetines, o ne tik apsupties operacijos. Merginos, ko gero, būtų veiksmingesnės kai kuriuose srityse, antai rengiant ir reaguojant į dezinformaciją.

Sociologinių apklausų duomenys rodė, kad moterys mažiau pasirengusios dalyvauti pasipriešinime su ir be ginklo iš dalies dėl to, kad jos nenumano, kaip galėtų būti naudingos pilietinei gynybai. Atlikus karinę prievolę, abejonių neliktų.

Yra dar du reikšmingo merginų šaukimo privalumai. Tarnaudamos kariuomenėje, jos priprastų prie ginklų naudojimo, taip pat prie jų šaudymo sukeliamų garsų, tad santūriau ir profesionaliau reaguotų, jei įvyktų tai, ką laikau neįmanomu, būtent, kad Rusija mus pultų. Sociologinių apklausų duomenys rodė, kad moterys mažiau pasirengusios dalyvauti pasipriešinime su ir be ginklo iš dalies dėl to, kad jos nenumano, kaip galėtų būti naudingos pilietinei gynybai. Atlikus karinę prievolę, abejonių neliktų. Tad jei iš tiesų siekiama įgyvendinti visuotinio saugumo principą, nevalia ignoruoti pusės jaunimo, juo labiau tiek mažai gyventojų turinčiai šaliai kaip Lietuva.

Įvedus visuotinį šaukimą tektų įveikti didelį iššūkį – užtikrinti, kad atrankos procesas būtų sąžiningas ir nebūtų palankus turtingųjų bei įtakingų žmonių vaikams, lengvabūdiškai atleidžiant juos nuo karo tarnybos. Vietnamo karo metu tarnavo ir žuvo neproporcingai daug JAV juodaodžių ir darbininkų bei kaimų baltaodžių, o turtingųjų palikuonys sugebėjo išvengti tarnybos. Prezidentai Billas Clintonas, George'as W. Bushas ir Donaldas Trumpas, visi gimę 1946 m. ​​ir turėję tarnauti karo įkarštyje, sėkmingai sugebėjo gauti įvairiausių atidėjimų arba, Busho atveju, tapti Teksaso oro nacionalinės gvardijos nariu, tuo užtikrinant, kad jis netarnautų Vietname.

Būdami prezidentais, visi trys nedvejodami pritarė karinėms operacijoms ir pasiuntė jaunus amerikiečius kovoti, žudyti ir mirti už savo šalį, nors jie patys to vengė. Buvęs viceprezidentas Dickas Cheney gavo net penkis atidėjimus, o kiti žymūs vanagai, tokie kaip Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, įstojęs į Merilando nacionalinės gvardiją, kad išvengtų tarnybos Vietname, vėliau prisipažino, kad nenorėjo mirti Pietryčių Azijos ryžių laukuose.

Jei būtų įvestas visuotinis šaukimas, kiekvienais metais tarnautų apie 12 000 jaunų piliečių, t. y., gerokai daugiau, nei būtų galima tinkamai apmokyti. Galima būtų įdiegti loterijos sistemą, kuri priskirtų asmenims atsitiktinį skaičių, atitinkantį jų gimtadienius. Turintieji mažesnius numerius, būtų iškviesti pirmieji, kol būtų pasiekta reikiama kvota. Būtų galima asmenims suteikti leidimą atidėti tarnybą, jei jie turėtų rimtų priežasčių prašyti tokios išimties. Tačiau reikėtų sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad jie ilgainiui tarnautų, negalėtų atidėti tarnavimo metai iš metų, kaip tai padarė Cheney. Be to, turėtų būti komitetas, kuris stebėtų atidėjimus, bei aiškus sąrašas sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų pateisinamas netarnavimas.

Tikras visuotinis šaukimas sukeltų aibę problemų, kurias tačiau būtų galima išspręsti, tuo užtikrinant, kad šaukimas būtų akivaizdžiai teisingas ir neiškreiptas, tad ir visiems priimtinas.