Dabar turime panašią situaciją kaip 1992 metais, kada valdantieji konservatoriai, matydami, kad Seimo opozicinės frakcijos nepritaria kai kuriems konservatorių siūlymams, paskelbė, kad įvyko „šliaužiantis perversmas“, perskėlė Seimą į dvi apylyges dalis, kurios pradėjo posėdžiauti atskirose patalpose. Bet, pasirodo, kad nei viena Seimo pusė neturėjo pakankamai balsų, kurie reikalingi priimant įstatymus, todėl beliko viena išeitis – skelbti priešlaikinius Seimo rinkimus. Jie įvyko, tačiau jų laimėtoju buvo ne valdančioji partija.

Dabar irgi posėdžiaujama dvejose patalpose. Dabar partijos nesutaria dėl vieningos užsienio politikos ir dėl kai kurių vidaus politikos klausimų. Dabar partijos irgi gali norėti priešlaikinių rinkimų. Jie gali būti naudingi TS-LKD ir liberalams. Joms atsirastų galimybė sutvirtinti savo smunkančius reitingus. Jų gali pageidauti ir žymesnės opozicinės partijos, tokios kaip LVŽS, LSDP, Darbo partija ir kt. Joms atsiranda nauja galimybė atsidurti valdančioje koalicijoje. Ne po dviejų metų, o žymiai greičiau.