Sociologų įžvalgos tiesiogiai parodo, kaip konservatorių-liberalų valdžios sprendimai atliepia žmonių lūkesčius. Akivaizdu, kad valdantieji atitolę nuo visuomenės realijų ir poreikių, o savo sprendimus dėlioja pagal savo matymą ir interesus. Todėl jiems atrodo nesuprantama, kaip galima nesidžiaugti pasienyje augančia Didžiąja Bilotaitės siena, apribotu importu, reeksportuojamų krovinių triukšmo nebetrikdoma klaipėdiečių ramybe bei gyventojų taupomu iškastiniu kuru.
Tuo tarpu gyventojai išgyvena milžiniškų sukrėtimų laikotarpį: Covid-19, karas Ukrainoje, yra reiškiniai, dėl kurių net palyginti paeiliui einančius metus yra sudėtinga. Kita vertus, ne mažiau žmones paveikė infliacija. Ir būtent šios problemos sprendimų jie labiausiai dabar laukia iš valdžios. Juolab, kad mato kitų valstybių sprendimus ir gana drastiškas priemones, kurių imamasi, kad gyventojai kuo mažiau nukentėtų nuo kainų kilimo, ypač energetikos ir maisto produktų sektoriuose.
Ar mūsų valdantieji mato ir kažkaip sprendžia žmonėms skaudžiausias problemas? Jeigu ne, bent pabandykime jiems jas parodyti. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais prasidėjęs nesuvaldomas kainų augimas kardinaliai keičia situaciją, ir vadinasi, valdantiesiems nebeužtenka girtis padidintomis pensijomis ar išmokomis, nes jas infliacija seniai prarijo.
Per pusantrų konservatorių valdymo metų kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei 20 procentų. Per tą patį laikotarpį pensijos ir dalies darbuotojų algos didėjo, bet, gyventojų pajamoms augant lėčiau nei kainoms, gyventojų realiosios pajamos smuko. Šį gegužį vidutinis pensininkas galėjo įpirkti tik apie 90 procentų 2021 metų pradžios prekių krepšelio.
Realus mėnesinis atlyginimas vien 2022 metų pirmą ketvirtį Lietuvoje susitraukė beveik 3 procentais. Statistikos departamentas skelbia, kad „realusis darbo užmokestis 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 2,6 proc.“ Kiekvienas mūsų galim pasiskaičiuoti nuo 2021 metų pradžios pasikeitė šeimos pajamos ir, tą pokytį padalinus iš 1,226 (kainų išaugimo indekso) nustatyti šeimos realių pajamų pasikeitimą. Norėtųsi, kad daugumos šeimų pajamos augtų sparčiau nei kainos, bet, deja, pastaraisiais metais „laimingųjų“ yra labai nedaug.
Negana to, dabartinė infliacijos banga ne tik atskiedžia gyventojų pajamas, bet ir tirpdo jų santaupas. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos gyventojai bankų sąskaitose sukaupė apie 18 mlrd. eurų. Infliacija pradėjo „valgyti“ ir ligi šiol kauptus indėlius.
Infliacija per 1,5 metus ištirpdė 20 procentų 2021 metų pradžioje turėtos sumos arba 3.3 mlrd. eurų. Per keliolika konservatorių valdymo mėnesių sunaikintos daugiau nei ketverius metus kauptos santaupos ir šis santaupų naikinimo procesas nelėtėja. Šių metų gegužę kainos išaugo 2,2 procentais – tai prilygsta santaupų sumažėjimui beveik 400 milijonų eurų. 400 milijonų tai – daugiau nei 100 eurų, atimtų iš kiekvieno gyvenančio Lietuvoje, tai dvi su trupučiu didžiosios Bilotaitės sienos, tai beveik pusė Lietuvos krašto apsaugos biudžeto. Kita vertus, dėl žmonių prarastų 400 milijonų – kol kas absoliuti tyla valdančiųjų stovykloje.
Gerbiami konservatoriai ir liberalai, nesistebėkite, kad rinkėjai demonstruoja dažniau neigiamą nuomonę apie jus negu teigiamą. Ištrūkite iš savo burbulų ir garbinančių įrašų feisbuke, išeikite į gatvę – ne tik sostinės Gedimino prospektą, užsukite į parduotuvę, ne tik prieš pat rinkimus pakalbėkite su žmonėmis, kuo jie realiai gyvena.
Šiandien pensininkas siekdamas subalansuoti savo skurdų biudžetą atsisako dalies dar vakar darytų pirkinių. Mažiau pirkinių reiškia mažesnes parduotuvių apyvartas. Mažesni pardavimai reiškia mažėjančius užsakymus pramonei. Visus praradimus sudėjus matyti, kad šalies ūkis rieda link šalikelės ir artimiausio griovio.