Visų pirma, sinchroniniai kompensatoriai elektros negamina, o ją vartoja. Tai reiškia, kad, juos įrengus, elektros iš bet kurių šaltinių reikės ne mažiau, o šiek tiek daugiau. Taigi sinchronizavimas, neįrengus sinchroninių kompensatorių, papildomos elektros nepareikalaus ir jos kainos nepadidins.
Antra, sinchroniniai kompensatoriai yra skirti padidinti elektros tinklo patikimumą. Juos pastačius, elektros sistemos avarijos (Blackout) rizika sumažėja. Tai reiškia, kad būtent darbas BRELL žiede, kai elektros perdavimo sistema yra valdoma iš dispečerinės Maskvoje, yra rizikingesnis negu išjungus elektros linijas su Baltarusija. Kai praeitą gruodį Baltarusija išjungė elektros linijas į Lietuvą, o tuo pat metu Kaliningrade buvo sumažinta elektros gamyba ir eksportas į Lietuvą, elektros sistemos darbas ir be sinchroninių kompensatorių išliko stabilus, o kainos nepadidėjo.
Tiek sinchroniniai kompensatoriai, tiek kiti sinchronizacijos plane numatyti techniniai projektai yra reikalingi, nes jie didina sistemos patikimumą ir efektyvumą. Ne visi jie vyksta sklandžiai. Gaila, kad nebuvo užsiminta apie tikėtiną elektros linijos Vilnius-Neris projekto vėlavimą, rangovui pasitraukus iš projekto dėl staiga išaugusių projekto kaštų. Tai yra rimta grėsmė Vilniaus miesto aprūpinimui elektrai, išsijungus elektros linijai su Elektrėnais.
Tenka atkreipti dėmesį tiek į sinchroninių kompensatorių, tiek linijos Vilnius-Neris įrengimo 2024 metais, o Harmony Link 2025 metais pabaigos terminus. Tuo tarpu nei Vyriausybė nei Energetikos ministerija nepranešė jokios ankstesnės sinchronizacijos datos – tik 2025 metus. Tokia data natūraliai išplaukia iš paminėtų projektų terminų. Ar galima daryti išvadą, kad dabartinė vyriausybė ramiai paliks sinchronizaciją po Seimo rinkimų ateinančioms kartoms?
Labai svarbus yra R. Masiulio tvirtinimas, kad sinchronizacija techniškai įmanoma per vieną dieną. Tai reiškia, kad kliūtis yra ne techninė – sinchroniniai kompensatoriai ar dar kuris nors projektas. Kliūtis yra politinė – tai Kaliningrado anklavas ir jo darbas Rusijos energetinėje sistemoje. Ta kliūtis ir griauna ikirinkiminius pažadus ir Vyriausybės programą. Politikai, vengdami sprendimų, išnaudoja įmonių vadovus kaip priedangą. R. Masiulis priverstas ieškoti bet kokių argumentų, kad jo neištiktų M. Bartuškos likimas. Vietoje aiškių politinių žingsnių į sinchronizavimą su Europa teturime miglotus techninius išvedžiojimus.