Tiesa, palyginus su ankstesniais metais karinės technikos naudota mažiau. Nebuvo ir karinės aviacijos pasirodymo. Priežastis – didžiuliai kariniai technikos vienetai sutelkti Ukrainoje, kur vis nesėkmingai bando palaužti už savo tėvynės laisvę kovojančių ukrainiečių pasipriešinimą.

Kleptokratinis putinizmo režimas – gegužės 9 dieną pavertė pagrindine valstybine švente. Ši diena vis labiau tolsta nuo Antrojo pasaulinio karo realijų ir prisiminimų apie tai. Atmintis apie karą, apie milžiniškus nuostolius, apie patirtas kančias pakeista fantazijomis apie karinę pergalę.

Sovietmečiu sklandžiusį šūkį: „karui ne“, putinizmas pakeitė: „galime pakartoti“. Vizualiai šį virsmą iliustruoja rusų kino režisieriaus ir dabartinio Kremliaus liokajaus Nikitos Michalkovo trijų dalių sagos Saulės išvarginti transformacija.

Jei 1994 metų pirma filmo dalis pasakojo apie skaudų ir neteisingą sovietinio generolo ir jo šeimos represavimą, įvykdytą NKVD pareigūnų. Filmas net apdovanotas Kanų kino festivalyje. Tai 2011 metais pasirodžiusioje trečioje Saulės išvarginti – citadelė dalyje represuotas generolas išleidžiamas iš lagerio. Jo vadovaujami ir vien tik lazdomis ginkluoti kariai užima neįveikiamą vokiečių įtvirtinimą.

Rodytą stalinistinio režimo ne žmogiškumą pakeitė kino kliedesiai apie lengvą pergalę. Pažiūrėjus tokių ir panašių kino „šedevrų“ galva susisuka ir ima atrodyti, kad karas yra tinkamas tarptautinių klausimų sprendimo būdas. Juo labiau, kad žūsta, tik „negeri“ veikėjai, o geri vyrukai lengvai laimi.

Iš esmės šiandien gegužės 9-oji – tai dabartinio V. Putino, jo režimo ir jo vykdomos politikos legitimizavimo diena. Palaikai Putiną – šventi gegužės 9-tą.

Iš esmės šiandien gegužės 9-oji – tai dabartinio V. Putino, jo režimo ir jo vykdomos politikos legitimizavimo diena. Palaikai Putiną – šventi gegužės 9-tą.

Diktatorius šalį valdo daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį dėl pasaulinių naftos ir dujų kainų augimo Rusija sugeneravo milžiniškas pajamas. Tik vietoj eilinių šalies žmonių gerovės nueita ten, ką ekonomistas Sergejus Gurievas ir politologas Danielis Treismanas pavadino „informacinės autokratijos keliu“.

Iš eilinių Rusijos piliečių atimti demokratijos atributai – laisva spauda, sąžiningi rinkimai, nepriklausomi teismai ir t.t. Žygiuota autoritarizmo keliu, tik, skirtingai nei XX a., plataus masto represijas pakeitė manipuliavimas viešąja nuomone.

Vietoj realių, kasdieninių problemų sprendimo, putinizmas sėkmingai pardavinėjo atgimstančios imperijos idėją. Pasakota, kad Rusija atsigauna. Visas pasaulis žavisi V. Putinu. Rusijos kariuomenė nenugalima ir pan.

Vietoj realių, kasdieninių problemų sprendimo, putinizmas sėkmingai pardavinėjo atgimstančios imperijos idėją. Pasakota, kad Rusija atsigauna. Visas pasaulis žavisi V. Putinu. Rusijos kariuomenė nenugalima ir pan.

Apmaudžiausia, kad toks pasakojimas atitiko didelės dalies eilinių rusų lūkesčius. Visuomenei, demokratijos instituto nykimas buvo mažareikšmis praradimas, palyginus su svaiginančia atgimstančios Rusijos idėja.

Tai kas, kad gyveni mieste, kur gatvės neasfaltuotos, namai nematė remonto nuo Brežnevo laikų, o tuštintis eini į lauko tualetą. Tai mažareikšmiai nepatogumai, palyginus su propagandos įperšama imperinės didybės idėja.

Kai atsakymai į visus klausimus – „o mes karą laimėjome“, tuomet racionalus mąstymas išeina atostogauti. Nieko daryti nereikia. Dėl visko kalti užsienio priešai. Mes dvasingi, mes karą laimėjome – galime pakartoti.

Ir pakartojo. 2022 vasario 24 dieną, Maskva užpuolė kaimyninę Ukrainą. Tiesa, pakartojimas išėjo kreivas. Panašu, kad kartojamas 1939 – 1940 metų tarp Suomijos ir sovietų vykęs Žiemos karas.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą išėjo ne tokia, kaip Kremlius planavo. Rusiškas „blitzkriegas“ nepavyko. Teko atsitraukti nuo Kyjevo, Černigovo, Sumų. Antra karo fazė Donbaso regione taip pat užspringo ukrainiečių pasipriešinimu.

Ukrainos kariuomenė neapsupta. Maskvos ordai nepavyko pasiekti okupuotų Donecko ir Luhansko regionų administracinių ribų. Kadangi V. Putinas skelbti masinės mobilizacijos ir taip parodyti savo valdymo impotencijos nesiryžta, tad bus pereita į trečią karo fazę.

Rusijos kariuomenė bandys apsikasti ir įsitvirtinti okupuotose pietų Ukrainos teritorijose. Kadangi Maskvai mūšio lauke katastrofiškai trūksta gyvos jėgos, tai logiškas sprendimas. Karo teorija vienareikšmiai sako: šalis, kuri puola, turi turėti gerokai didesnes pajėgas nei besiginantys.

Rusijos kariuomenė bandys apsikasti ir įsitvirtinti okupuotose pietų Ukrainos teritorijose. Kadangi Maskvai mūšio lauke katastrofiškai trūksta gyvos jėgos, tai logiškas sprendimas. Karo teorija vienareikšmiai sako: šalis, kuri puola, turi turėti gerokai didesnes pajėgas nei besiginantys.

Įprastai karo teorijoje puolančiųjų santykis su ginančiaisiais: trys – penki puolantieji prie vieno besiginančiojo. Be to, puolančioji pusė turi turėti ugnies galios pranašumą. Orkai tikisi, kad dabar ukrainiečiai turės rodyt karinę iniciatyvą, o jie galės artilerijos ugnimi gintis ir taip naikinti puolančiuosius.

Putlerio „vajakos“ tikisi, kad pavyks padaryti rimtų nuostolių ukrainiečiams, o su laiku net ir perimti iniciatyvą. Tą puikiai supranta ir Ukrainos generalinis štabas.

Norint pradėti plataus masto kontrpuolimą, ukrainiečiams pirmiausia reikia sukaupti pakankamą kovinę galią. Pirmiausia, artilerijos pajėgumų. Tam gali pasitarnauti taip vadinamas lendlizo įstatymas, išplečiantis JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai.

Kita vertus, reikalingas ir laikas tiems pajėgumas pasiekti Ukrainą, parengti karius ir išmokinti naudotis šia technika. Kol kas sunki ginkluotė nepasiekia ukrainiečių pakankamomis apimtimis.

Vienur ar kitur naudojama NATO standartų karinė technika, bet tai pavieniai pavyzdžiai, o ne suderinta sistema. Tad panašu, jog artimiausiu metu fronte įsivyraus santykinis ramumas.

Tarp kariaujančių pusių vyks artilerinės dvikovos, Rusija ir toliau Ukrainą apšaudys balistinėmis raketomis, bet didelių puolimo veiksmų nebus.

Matysime savotiškas laiko lenktynes. Kas greičiau įvyks: ukrainiečiai gaus pakankamą kiekį sunkiosios ginkluotės ir galės pradėti kontrpuolimą ar orkai labiau įsikas ir įsitvirtins, ir krašto išvadavimą darys sunkesnį?

Savaitraščio „Newsweek“ skaičiavimais, kiekviena karo diena Rusijai kainuoja apie 900 mln. JAV dolerių. Kaip ir daug. Kita vertus, britų savaitraščio „The Economist“ duomenimis, nepaisant visų ekonominių sankcijų, dėl pakilusių pasaulinių naftos ir dujų kainų Rusija kiekvieną diena uždirba 1 mlrd. JAV dolerių.

Tad pinigų, artilerijos sviedinių ir, svarbiausia, politinio kietakaktiškumo tęsti karą Ukrainoje Kremliaus carui nepritrūks. Šis karas gali būti užbaigtas tik mūšio lauke.

Tikėkimės, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra teisus pasakęs, kad: „labai greitai mes turėsime dvi Pergalės dienas. Kai kas nebeturės nė vienos“.