Jau 2021 metų spalio mėnesį, dar tik pradėjus kalbėti apie laukiančias rekordines šildymo kainas, energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad 2022 metų pabaigoje darbą pradės kogeneracinė elektrinė. Šių metų balandžio 21 dieną ministras kiek atsargiau pakartojo pažadą bent dalinai paleisti biokuro katilą gruodį. Tačiau jau gegužės pradžioje paaiškėjo, kad anksčiausiai katilas, tiesa, bandomuoju režimu, pradės veikti pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Bet šylant orui, o šildymo sezonui pasibaigus tai nevirto nei skandalu, nei didesniu raibuliu. O veltui, šildymo sezonas sugrįš.
Jis sugrįš, o kartu su juo – tiek rekordinės sąskaitos, tiek rekordinės išmokos gyventojams, todėl dar labiau stebina valdžios atstovų apatija ir apgailėtini pasiaiškinimai. Štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad nuo pat pradžių projektas buvo suvaldytas prastai, o jis nebenori klausytis „Ignitis“ pasiteisinimų. Priminsiu, kad „Ignitis“ yra valstybės įmonė, 73,08% akcijų priklauso valstybei, o vienas iš valdančiosios daugumos atstovų, komiteto pirmininkas verkšlena apie nesuvaldytą projektą, pasiteisinimus ir panašius dalykus.
Dar juokingiau skamba pasiteisinimai, kad įmonė apgavo ir ministrą D. Kreivį. Nors viskas labiau panašu į tai, kad visi viską suprato ir visi viską žinojo. Tačiau buvo žaidžiamas labai paprastas žaidimas – ateis pavasaris, baigsis šildymo sezonas, o vilniečiams parūps visiškai kiti dalykai. Reikia nukelti kepurę prieš tokį planą, nes panašiai ir įvyko. Dabar daugiau kalbama apie bendrą kainų kilimą, apie elektros tiekėjo pasirinkimą, bet ne apie skandalingą situaciją – vilniečiai neturės pigesnio šildymo, o toliau augant dujų kainoms naujieji tarifai gali būti ypatingai skaudūs net vidutinį atlyginimą gaunantiems vilniečiams.
Čia reikėtų pakalbėti apie parlamentinę kontrolę. Nors tai, be įstatymų leidybos, turėtų būti svarbiausias Seimo darbas, du mūsų parlamentarai, kurių vienas yra Seimo komiteto pirmininkas, o kitas – ministras, šio darbo, atrodo, nežino ar nenori prisiminti. Jei aišku, kad projektas, kurį įgyvendina valstybinė įmonė, yra nuo pat pradžių valdomas ydingai, o valdžios atstovams nuolat meluojama, tai gal reikėtų pradėti aiškintis, kas už tai atsakingas ir kaip tai pakeisti?
Negana to, parlamentaras K. Starkevičius pripažįsta, kad tai kainuos valstybei milijonus eurų. Vadinasi, jog taip daroma žala mūsų visų bendram gėriui – valstybės biudžetui, o mūsų du parlamentarai tiesiog ramiai „rūko kamputyje“. Minėjau, bet pakartosiu dar kartą: vasara prabėgs, šildymo sezonas sugrįš, o ką daryti su kainomis, kurios taps akmeniu po kaklu, turime diskutuoti ir spręsti jau šiandien. Deja, bet mūsų parlamentarai kartais labiau primena bejėgius katinėlius.
Nereikia pamiršti ir Vilniaus miesto savivaldybės bei jos politikų. Kai kurių iš jų elgesys yra arba visiškas nesiorientavimas situacijoje, arba ciniškas pasityčiojimas. Štai Vilniaus vicemeras, K. Starkevičiaus bei D. Kreivio bendrapartietis, Valdas Benkunskas kalba, kad savivaldybės „suinteresuotumą“ greitesne kogeneracinės elektrinės statybos pabaiga įtvirtina rezoliucija dėl situacijos Vilniaus miesto šilumos ūkyje. O taip, rezoliucijos tikrai yra veiksmingas būdas sumažinti kainas ir šiaip spręsti problemas.
Dar absurdiškiau skamba V. Benkunsko paaiškinimai, kad reikia taupyti šilumą – renovuoti daugiabučius. Nežinau, ar jam pačiam teko domėtis situacija, tačiau renovacija artimiausioje ateityje į priekį nepajudės ir tikrai ne dėl gyventojų noro trūkumo. Tai vyksta dėl to, kad renovacija tapo tokia nepatraukli statybos įmonėms, kad surasti rangovą šiems projektams tampa neįmanoma. Tad taip, renovacija svarbi, jos labai reikia, bet dabartinę jos tvarką galime laikyti problematiška. Ji svarbi ne tik kainų sumažinimui, tačiau ir dėl energetinio saugumo bei klimato kaitos, bet šiuo metu realios renovacijos kainos ir tos, kurios skelbiamos konkursuose, gerokai skiriasi, todėl beveik neįmanoma rasti norinčių tuo užsiimti. Būtų gerai, jei Vilniaus vicemeras tai žinotų ir imtųsi realių veiksmų.
Pavasaris ir vasara greit pasibaigs, tačiau mes net negalime tikėtis grįžimo į pirminį lygmenį, kuriuo galėjome laikyti šios žiemos situaciją. Ne, mes nersime į dar neramesnius vandenis, nes dujų brangimas gerokai iškėlė visa ko kainas. Tuo pat metu tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje šios kainos gali tapti dar nestabilesnės, tačiau kai kurie politikai jau dabar viską nurašo „mamai“ valstybei, kuri ne tik sugers kainų šuolį, tačiau taip ir liks be atsakymų, kas nutiko su Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektu, o vilniečiai tapo atpirkimo ožiais. Parlamentinė kontrolė yra per daug rimtas ir sudėtingas dalykas tiems, kas tingi dirbti.