Iš tiesų, tai buvo gėdingiausias renginys nuo pat 1965-ųjų, kai jie pradėjo rengi tuos paradus. Niūrūs kariškių veidai ir kuklios parodomosios pajėgos aikštėje liudijo apgailėtinus reikalus fronte. Žaibo operacija žlugo, gelbstint pajėgas teko gėdingai trauktis, o antroji karo fazė irgi baigiasi niekuo.
Rusija yra giliai įklimpusi Ukrainoje, kariuomenė demoralizuota. Užpultoji šalis, nepaisant siaubingų karo nusikaltimų, civilių aukų ir karinių nuostolių, kas savaitę darosi vis stipresnė. Vakarai susitelkę. NATO plečiasi. Kalbama apie artėjantį kontrpuolimą ir galutinį agresoriaus pažeminimą. Tačiau iki šiol niekas iš tiesų nesupranta: kodėl Putinas apskritai ryžosi tokiai avantiūrai ir ko iš tiesų siekia Kremlius? Ką darys toliau?
Yra viena svarbi aplinkybė, kurios nepripažinus suvokti ir prognozuoti dabartinės Rusijos raidą yra sudėtinga. Visų pirma, leiskite priminti keistą įvykį Mytiščių mieste netoli Maskvos. Gegužės 9-osios išvakarėse ten nusibaigė oligarchas Aleksandras Subotinas – ne pirmas ir ne paskutinis, nes Kremliaus augintiniai, prasidėjus karui Ukrainoje, krenta kaip lapai.
Subotinas, panašu, darė tai, ką dabar veikia daugybė jo tautiečių – dienų dienas gėrė degtinę. Kai prasiblaivę bendražygiai pamėgino atgaivinti Aliošą, jie pasielgė taip, kaip pastaraisiais metais elgiasi daugybė turtingų rusų. Iškvietė šamaną vardu Magua, vietos policijai dar žinomą Aleksejaus Pindiurino pavarde. Pagirių išvarymo ritualas gyvenamojo namo rūsyje nebuvo sėkmingas. Pacientas mirė neatgavęs sąmonės. Gali būti, kad rupūžės nuoviras, kurį jam sugirdė liaudies medicinos žinovas, buvo per stiprus. O gal šiaip pasibaigusio galiojimo. Taip, būtent rupūžės. Lašinėmis Rusijoje pagirių seniai negydo.
Štai dar keli įvykiai iš oficialių suvestinių. 2021 metų lapkritį Altajaus krašte įsibrauta į farmakologijos įmonės sandėlį ir pagrobta 12 kilogramų džiovintų musmirių, skirtų Maskvos įmonei. Nusikaltimas susilaukė įtakingų sostinės žmonių dėmesio, todėl pasitelkus geriausias kriminalistų pajėgas nusikaltėliai buvo greitai išaiškinti. Svarbus krovinys surastas ir perduotas adresatui.
Tą patį rudenį autoavarijoje žuvo maištingas dvasininkas, viešai kaltinęs Rusijos stačiatikių cerkvės vadovybę bendradarbiaujant su tamsiais kultais ir netgi dalyvaujant šėtoniškose apeigose. Du pastarieji atsitikimai neturi tiesioginio ryšio su girtuoklio Subotino mirtimi, tačiau jie gali padėti suprasti, kaip XXI amžiaus Rusijoje sprendžiami svarbūs reikalai. Nuo sveikatos sutrikimų ir konkurentų šalinimo – iki valstybės reikšmės sprendimų. Pavyzdžiui, pensijų reformos. Arba karo.
Pamenate tokį Grigorijų Rasputiną? Pašėlusios charizmos ir įtakos dvasininką iš Sibiro. Tą, kurį caras Nikolajus II įsileido į savo šeimą, kad padėtų išgydyti jo vienintelį sūnų ir sosto įpėdinį, sirgusį hemofilija. Rasputinas ne tiek gydė tą vaiką, kiek globojo carienę ir jos drauges. Monarchijos nuopuolis, bolševikų iškilimas ir kiti istoriniai sukrėtimai yra tiesiogiai susiję su šio tamsaus personažo įtaka Rusijos valdovo šeimai.
Istorija kartojasi, tiesa, šįkart pagalbos reikia ne įpėdiniui, bet soste užsisėdėjusiam sadistui. Apie Putino ligas kalbama seniai ir daug, tačiau tiesioginių įrodymų nėra. Vis dėlto, jo pastarojo meto elgesys ir išvaizda leidžia daryti rimtas prielaidas, kad informacija apie 2018 m. diagnozuotą kasos vėžį yra tikra.
Tarkime, jis iš tiesų serga. Sėdėdamas soste, suteikiančiam neribotas galias. Jis galėtų valdyti tiek, kiek norės ir pajėgs. Jis gali gauti geriausias tradicinės medicinos paslaugas, kokias šioje planetoje tik parduoda už pinigus. Tačiau tai nepadeda. Bet yra kitų būdų. Juos Putinas daugybę kartų pats išbandė Sibire ir jais šventai tiki. Tai – šamanų apeigos, apie kurias kadaise jam papasakojo Sergejus Šoigu. Tas, kuris yra kilęs iš tolimosios Tuvos ir gerai žinantis tuos reikalus. Toks svarbus prezidentui, kad šis jį paskyrė gynybos ministru ir nuo galvos iki kojų apkabinėjo medaliais už nežinomus žygdarbius.
Yra dar keli personažai – tai Ukrainos oligarchas Viktoras Medvedčiukas ir jo žmona Oksana. Kodėl ši pora buvo tokia svarbi Putinui, kuris sutiko būti jų dukros krikštatėviu? Be politinių reikalų yra ir metafiziniai užkulisiai.
Matote, tas Medvečiukas klestėjimo laikais ėmė vežti iš Venesuelos ir Afrikos visokius žiniuonius ir užkalbėtojus – tiek Ukrainos, tiek Rusijos turtuolių poreikiams. Jo žmona pagarsėjo kaip visokių burtų, Taro kortų, kristalų ir kitų alternatyvių praktikų propaguotoja. Ko gero, ir dabar, mėgindama vaduoti Ukrainoje įkliuvusį vyrą, kas vakarą bado vaškinę V. Zelenskio figūrėlę nuodingomis adatomis. Bet tai nepadės. Kaip nepadės ir krikštatėviui Vladimirui Tuvos šamanų ritualai.
Buvusių Putino bendražygių teigimu, jis aklai tiki aukštosiomis galiomis, kurios jam suteikė šį postą, nes jis pats – išskirtinis. Taip pat išskirtinė yra ir Rusija, be kurios pasaulio egzistavimas, jo supratimu, neturi prasmės. Begalinė valdžia ir aplink suburti pataikūnai sukūrė kokoną, kuriame viskas nusibodę, pažįstama ir aišku. Jachtos, rūmai, lėktuvai – banalu. Bet štai kažkas antgamtiška, nepatirta, pavojinga – įdomiau. Tai jaudina, verčia pasijusti gyvu.
Kažin, ar teiginiai apie juodosios magijos seansus su gyvūnų aukojimais atitinka tikrovę, tačiau po vasario 24-osios nereikėtų atmesti net labai keistų variantų. Gali būti, kad sostas ir jo aplinka jau seniai tenkinasi tais pačiais instinktais, kurie valdė senųjų laikų kraugerius. Tai – magija ir karai, amžini visagalių palydovai. Deja, mistinės jėgos, kurios žmogų atveda į aukso kalno viršūnę, atima ir sielą.
Kad šalyje žlugtų pilietinė visuomenė ir įsigalėtų fašistinis režimas, būtinos trys aplinkybės: skurdas, prietarai ir sadistas valdovas. Visa tai Rusijoje įgyvendinta su kaupu. Išsiburti ir gydytis pas apsišaukėlius į Tuvą plūsta ir Kremliaus propagandistai, trenkti oligarchai, ir eiliniai kvailiai. Rusai tradiciškai tiki ir televizoriaus burtais. Kadaise tai darė toks Kašpirovskis su Čiumaku, dabar smegenis plauna Skabejeva, Solovjovas ir kiti agitpropo šamanai.
Tamsa gimdo įtarumą, pavydą ir agresiją. Rusija – šalis be ateities ne tik dėl šio beviltiško karo ar sankcijų, bet ir senatvinio marazmo, persmelkusio ją nuo viršūnių iki apačių. Pikti seniai – Kremliuje, gyvenimu nepatenkinti ir karo dievams besimeldžiantys nuskurę pensininkai – socialiniame dugne. O tie jaunesni ir kuriantieji jau seniai pabėgę, kiti dar laukia progos tai padaryti.
Rusijos protu nesuprasi – bravūriškai mėgsta pasigirti savo išskirtine plačios sielos ir istorinės misijos galia šios teritorijos gyventojai. Taip, XXI amžiaus vakariečiui gali kilti iššūkių mėginant rasti racionalių paaiškinimų. Kodėl Angolos sukčiai Maskvoje teikia gydymo paslaugas nevaisingoms milijonierių žmonoms? Kodėl susirgus reikia gerti rupūžės nuodus? Kam pulti valstybę, prieš tai išvogus savo armiją?
Po šio karo Rusija taps labai pavojinga teritorija ten gyvenantiems žmonėms. Skurdui ir tamsai plintant, užsivėrus medicinos prekių ir paslaugų teikimui, vis labiau įsigalės viduramžių praktikos, atmieštos vudu burtais ir kitais netradiciniais metodais.
Lietuva, kuriai taip pat teko nemažai šio tamsos užkrato, savo laimei, ištrūko. Mes esame kitapus istorijos užkardos, tačiau tie gaivalai – vis dar šalia. Ar pamenate, kaip gydėsi toks širdžių prezidentas Paksas? Jo gruzinę žiniuonę su tualetinio popieriaus rulonais ir rusą patarėją, iki šiol veikiantį Lietuvoje? Ar matote tuos perkreiptus maršistų veidus ir jų kalbas apie tai, kas „tiesa slypi anapus“, o „atpildo valanda netoli“? Tai – to paties lizdo, tik kitos vados paukščiai. Miške visokių pasitaiko. Svarbu juos laiku atpažinti ir pasiūlyti pagalbą. Tikiu – kai kuriems dar galima padėti.
Būkime kantrūs. Ir šviesa mūsų žingsnius telydi.
