„Viskas, kraustausi iš nuomojamo buto. Nebepajėgiu jo išlaikyti“, – pasakoja visus įmanomus laipsnius ir titulus turinti mokytoja, prestižinėje sostinės mokykloje dirbusi 20 metų ir užsitarnavusi puikią reputaciją.

Istorija paprasta – po skyrybų moteris su dirbančiais ir studijuojančiais vaikais išsinuomojo padorų būstą. 600 eurų per mėnesį. Tada šeimai tai buvo pakeliama ir priimtina. Tačiau prieš kelias savaites užsuko būsto savininkas ir paprastuoju būdu išaiškino: „Žinote, kaip viskas pabrango, o nuomojamų butų Vilniuje trūksta. Sutartis baigiasi po poros mėnesių ir tada bus 900 eurų per mėnesį.“

Priminsiu, algos biudžetinėse įstaigose ir daugumoje privačių įmonių nešuoliuoja tokiais tempais kaip infliacija ir dirbtinai kurstoma miesto NT rinka. Pasiblaškiusi po miestą ir nuomojamus butus, mokytoja suprato: jai vietos šiame mieste nebeliko.

Išeitis – kotedžo nuoma Kauno priemiestyje. Algos Vilniaus, Balbieriškio ar Kauno mokyklose tokios pat. Kiek tokių žmonių yra ir bus, dar sunku pasakyti.

Taip nutiko ne tik dėl objektyvių dalykų. Viena iš priežasčių, be proto pūtusi nekilnojamojo turto kainas sostinėje, tai savivaldybės sumažintas statybos leidimų išdavimas. Taip, galimai dirbtinai sudarytas vadinamasis „siauras kaklas“, kai paklausai augant ar išliekant stabiliai pasiūla mažinama. Prisimenate eiles prie „Apple“ parduotuvių, kai bendrovė net samdydavo aktorius, kad šie stovėtų eilėse ir vaizduotų ažiotažą, o į parduotuves veždavo mažiau telefonų, nei reikia, kad žmonės už juos mokėtų beprotiškus pinigus? Taip, tai tas pats rinkodaros triukas.

Dabar vystytojai neoficialiuose pokalbiuose sako, kad tokia padėtis išliks keletą metų, nes net atleidus varžtus nuo naujo projekto pradžios iki jo pardavimo prabėgs bent pora metų.

Dabar vystytojai neoficialiuose pokalbiuose sako, kad tokia padėtis išliks keletą metų, nes net atleidus varžtus nuo naujo projekto pradžios iki jo pardavimo prabėgs bent pora metų. Jei esi laimingasis ir popierius susitvarkei, gali prašyti bet kokios kainos, kokią tik sugalvoji pažvelgęs į žvaigždes. Jau pradedami projektai, kurių prognozuojama kaina – nuo 8 tūkstančių eurų už kvadratinį metrą neįrengto būsto. Kiek kainuos jų nuoma, jei remsimės normalia 7–12 proc. metine grąža, galite patys apskaičiuoti.

Iš kitos pusės, tie patys vystytojai pripažįsta, kad pirkėjai tiesiog dingo.

Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius, sako, kad būsto sandorių vajus sostinėje atslūgo, rezervacijų šiuo metu sudaroma mažiau nei prieš pandemiją.

„Aišku, tai ir dėl karo baimės, – itin mažai sandorių buvo sudaryta kovą, balandį taip pat ne tiek daug. Neparduotų būstų pasiūla Vilniuje labai sumažėjusi, galima sakyti, kad nelabai daug pasirinkimo, ką pirkti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo J. Markevičius.

Jo nuomone, pasiūlai nespėjant paskui stipriai išaugusią paklausą, ji gali dar labiau atsilikti dėl išaugusių statybos kainų, ilgų medžiagų pristatymo terminų ir statybos leidimų išdavimo trikdžių, ypač Vilniuje.

„Prasidėjęs karas, tikėtina, turės daugiau įtakos būsto pasiūlai nei paklausai, todėl disbalansas gali didėti. Be to, nuomos rinkoje spaudimą kainoms augti didins iš Ukrainos atvykę gyventojai“, – pažymėjo J. Markevičius.

Anot jo, nors būsto kainų augimas ir tebesiekia 20 proc. per metus, tačiau didėjimo pagreitis išsikvepia, per mėnesį esą būstai pabrangsta maždaug po 1 proc.

Liūdna žinia, kad čia nėra gero ir visiems priimtino sprendimo. Tačiau bent jau sutvarkyti leidimų išdavimą ir atlaisvinti savivaldybės gniaužtus, kurie iškreipia rinką, vertėtų jau dabar. Tada po 2–3 metų rinka pradės normalizuotis.

Galbūt vertėtų pakeisti vadovus, kurie nesusitvarko su valstybės iškelta užduotimi, galbūt priimti kitokių politinių sprendimų, – čia jau mero ir jo padėjėjų reikalas.

Autorius feisbuke.