Nebuvau labai uolus katalikas, be pastangų sugebėjau išsisukti nuo pirmosios komunijos, į bažnyčias eidavau tik per giminių laidotuves ir dar dėl architektūros ir dailės. Gana daug studijavau religijas (kartais matyti iš mano tekstų ir iš Kristaus citavimo).

Šiandien turiu viešai apgailestauti, kad iš visų mokslų ir visų žinių apie bažnyčios istoriją nepadariau reikalingų išvadų, nors žinojau (kaip ir visi žinojo) apie šventuosius karus (kurie buvo tiek pat šventi, kiek Putino agresija Ukrainoje), inkviziciją, indulgencijų pardavinėjimą, kardinolų korupciją, vaikų tvirkinimo begalinius skandalus ir dar didesnius skandalus dangstant tvirkintojus, kovą su kontracepcija ir aršią homofobiją, dangstomą veidmainiškais šeimamaršių lozungais apie tradiciją, tačiau rinkausi galvoti, kad du tūkstančiai metų turėjo ir daug gero, ir tai kažkokiu būdu pateisina jei ne viską, tai daug ką.

Šiandien turiu viešai apgailestauti, kad iš visų mokslų ir visų žinių apie bažnyčios istoriją nepadariau reikalingų išvadų, nors žinojau (kaip ir visi žinojo) apie šventuosius karus (kurie buvo tiek pat šventi, kiek Putino agresija Ukrainoje), inkviziciją, indulgencijų pardavinėjimą, kardinolų korupciją, vaikų tvirkinimo begalinius skandalus ir dar didesnius skandalus dangstant tvirkintojus

Pagaliau, juk bažnyčios pastangomis nusiurbtos iš paprastų žmonių lėšos buvo įlietos į meną, architektūrą ir muziką. Jėzuitai steigė universitetus, ir nors kai kuriuos mokslininkus sudegindavo ant laužo, bet kiti gaudavo finansavimą.

Vienuolynai, vartydamiesi vargstančios liaudies suneštoje prabangoje (gal ne tokioje, kaip Putino draugai-banditai savo jachtose ir dvaruose, bet vis tiek neproporcingoje ir akiplėšiškoje) ir turėdami ir laiko, ir galimybių, prisidėjo ir prie botanikos, ir prie medicinos, ir prie literatūros, ir prie knygų grafikos raidos, galėjo eksperimentuoti aludarystėje ir pasiekė joje aukštumų, plėtojo gastronomiją ir galėjo prabangiuose soduose ir daržuose veisti medelynus ir rūpintis prieskoninėmis žolelėmis. Visa tai yra dviejų tūkstantmečių Vakarų kultūros dalis.

Palaikiau savo draugės Faustos atsiskyrimą nuo bažnyčios (apie tai rašė DELFI), tačiau pats ne kažin ką padariau, nes jaučiau, kad yra svarbesnių taikinių, tokių, kaip Rimas Tuminas ar Ingeborga Dapkūnaitė, tarnavusių Kremliaus propagandai.

Tačiau, atrodo, buvau naivus, ir prablaivėjau tik šiandien, savo 52-aisiais gyvenimo metais. Man labai gaila.

Dabar, kai visas pasaulis bandė atsipeikėti nuo Kremliaus klusniojo Ribentropo-2, oficialiai žinomo kaip užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, apkaltinusio žydus esant naciais (ir turbūt patiems save naikinus per Holokaustą), antrasis smūgis atskrido iš Vatikano.

Popiežius Pranciškus, nuo pat Ukrainos užpuolimo pradžios nė karto neapkaltinęs tiesiogiai Rusijos ar Putino ir apsiėjęs aptakiomis frazėmis už taiką, paliko visus žiopčioti.

Dievo vietininkas žemėje, Šv.Petro, pirmojo popiežiaus, nukryžiuoto žemyn galva už savo tikėjimą, įpėdinis, nešiojantis Žvejo žiedą šventojo atminimui ir pasidabinęs Dangaus raktų regalijomis, prabilo Kremliaus propagandos balsu, antradienio vakare pasiruodžiusiame interviu italų laikraščiui Corriere della Sera.

Dievo vietininkas žemėje, Šv. Petro, pirmojo popiežiaus, nukryžiuoto žemyn galva už savo tikėjimą, įpėdinis, nešiojantis Žvejo žiedą šventojo atminimui ir pasidabinęs Dangaus raktų regalijomis, prabilo Kremliaus propagandos balsu, antradienio vakare pasirodžiusiame interviu italų laikraščiui Corriere della Sera.

Paklaustas, ar nuvyks į Kijevą, jis pareiškė, kad ne, nepasiruošęs: pirmiausia turi nuvykti pas Putiną (kurgi ne, juk Ukraina turi šeimininkus). Paklaustas, ar teisinga, kad Ukrainai tiekiami ginklai, kad ji apsigintų, atsakė: „nežinau“, ir kritikavo prekybą ginklais, aiškindamas, kad karuose išbandomi nauji ginklai, ir kad apskritai yra pasibjaurėtina, kad ginklai gaminami ir parduodami.

„NATO lojo prie Rusijos vartų“, sakė Pranciškus, paaiškindamas, kad Vakarų elgesys galėjo išprovokuoti Putino įniršį.

Interviu ne visas yra toks šokiruojantis, kaip šie momentai, kuriuos čia pateikiau (anglišką tekstą galite paskaityti čia). Tačiau kas iš to? Juk ne visi kunigai tvirkino vaikus ir ne visi Renesanso popiežiai buvo korumpuoti ir aptekę žmonomis, meilužėmis ir nesantuokiniais vaikais, kaip Aleksandras VI, Federikas Bordžija.

Popiežius Pranciškus net švelniai pareiškė apie savo nesutarimą su Rusijos patriarchu Kirilu, kuris yra Rusijos faktiškai valstybinės pravoslavų cerkvės, nuo sovietų laikų prižiūrimos, tikrinamos ir vadovaujamos represinių struktūrų, vadovas, tiesiogiai laiminęs ir šlovinęs Kremliaus agresiją Ukrainoje. Su Kirilu Pranciškus kalbėjosi per Zoom: iš viso tono galima pajusti, kad būtų kalbėjęs ir su Hitleriu, ir su Stalinu, ir su Pol Potu, ir su Centrinės Afrikos budeliu Jean-Bédel Bokassa.

„Aš tik kunigas, ką aš galiu padaryti?“, kalbėjo popiežius Pranciškus, ir skaitytojams stingo kraujas gyslose, nes neįmanoma patikėti, kad štai žmogus, kuris skelbia Kristaus mokymą, išrinktas kaip geriausias iš geriausių, vedantis paskui save šimtus milijonų tikinčiųjų (dabar gal greičiau – tikėjusiųjų), kalba ir elgiasi skysčiau, negu smulkus Europos Tarybos biurokratas arba koks nors valdininkėlis Lietuvos rajono savivaldybėje.

Niekur Kristus nesakė apie atleidimą žmogžudžiams ir vaikų prievartautojams, moterų žagintojams ir marodieriams. Jis net smulkesnius pažeidimus ryžtingai užkirsdavo, išvaręs pinigų keitėjus ir balandžių pardavėjus iš šventyklos, kad nedarytų biznio, kur negalima. Popiežius Pranciškus turbūt būtų tik paraginęs pinigų keitėjus taikyti palankesnį keitimo kursą ir būtinai priimti Rusijos rublius.

Tikrai ne mano darbas būtų popiežiui priminti, ką kalbėdavo ir darydavo Kristus, kai sutikdavo dalykus, kurie jam atrodė neteisingi, ir kaip žadėjo per Antrąjį Atėjimą teisti visus gyvuosius ir mirusius, ir niekur nesakė, kad visi jam savaip gražūs ir savaip teisūs. Niekur Kristus nesakė apie atleidimą žmogžudžiams ir vaikų prievartautojams, moterų žagintojams ir marodieriams. Jis net smulkesnius pažeidimus ryžtingai užkirsdavo, išvaręs pinigų keitėjus ir balandžių pardavėjus iš šventyklos, kad nedarytų biznio, kur negalima. Popiežius Pranciškus turbūt būtų tik paraginęs pinigų keitėjus taikyti palankesnį keitimo kursą ir būtinai priimti Rusijos rublius.

Galimas daiktas, kad savo pareiškimais popiežius norėjo padaryti ankstyvą gegužės 9-osios, „Didžiosios pobiedos dienos Didžiąjame Tėvynės kare“ proga Vladimirui Putinui, kuris žiauriai norėjo kokios nors pergalės šventėms ir paradui, bet nieko geresnio nešviečia, ir net nė vieno svečio į šventę nekvies, kad būtų mažiau gėda.

Yra sakoma, kad civilizacija trunka nuo pusantro tūkstančio iki dviejų tūkstančių metų, paskui neišvengiamai išsigimsta. Kažkur panašiai ir praėjo nuo tų laikų, kai krikščionys išlindo į dienos šviesą ir nebesislapstė Romos katakombose, ir jei vadinsime krikščionybę civilizacija, tai mes stebime tos civilizacijos pabaigą.

Tačiau ne viskas taip blogai. Viena civilizacija baigėsi, bet jau visu tempu dunda kita: pokrikščioniško humanizmo, atsakomybės ir pasipriešinimo blogiui civilizacija.

Kiekvieną dieną Ukraina gauna ginklų, kurių taip nekenčia Pranciškus, ir ginasi, ir naikina Rusijos kariuomenės monstrą. JAV patvirtino naująją Lend-Lease programą, antrą kartą pakartodama savo žygdarbį, kai nacių Vokietijai besipriešinantis pasaulis gavo visko, ko reikia, kad galėtų laimėti: dabar „Ukrainos demokratijos gynimo Lend-Lease 2022 metų įstatymas“, prikišamai pavadintas taip pat, kaip prezidento Roosevelto pasirašytas įstatymas 1941 metais.

Civilizuoto pasaulio sankcijos sėkmingai smaugia Rusiją ir iš jos pasiliks suplėšyti šalies likučiai: anksčiau buvo degalinė su branduolinėmis raketomis, dabar bus degalinė su viena veikiančia pompa, be raketų ir su užkaltu tualetu, kuriame nėra vandens.

Kaip pavadins naują civilizaciją istorikai, praėjus šimtmečiams? Putino ideologai jo ligoto proto fantazijas pavadino „Russkiy mir“, „Rusiškas pasaulis“ (kurį neišmanėliai verčia kaip „Rusiška taika“, padėk jiems Dieve). Bet ten ne civilizacija, ten rūkstantys griuvėsiai.

Todėl gal naujoji, geresnė pasaulio tvarka vadinsis Ukrainos Era, ir tęsis bent jau du tūkstančius metų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)