Šiandien dėl pagrįstos Putino režimo karo prieš Ukrainą kritikos galima egzaltuotai tuo antisemitiniu pareiškimu piktintis. Bet jeigu kas mano, kad šis S. Lavrovo išsivėmimas skirtas tik vidinei publikai, giliai klysta. Lietuvoje ne vienas ir ne du žinių portalai skelbė panašias antisemitines sąmokslo teorijas, skelbtas, pavyzdžiui, Česlovo Iškausko straipsniuose, jau nekalbant apie V. Tomkaus antisemitinius sapaliojimus savo makulatūroje.

Nors istorikai ne kartą paneigė nuolatines sąmokslo teorijas, kaip antai, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris turėjo tam tikrų žydų protėvių, kurie galėjo paskatinti jo antisemitizmą ir šešių milijonų žydų nužudymą. S. Lavrovo pareiškimas, nuskambėjęs interviu Italijos žinių portalui Zona Bianca. gerai apgalvotas. Žinia skirta visam demokratiniam pasauliui, kuriame demokratiškai masiškai toleruojamas bei skatinamas antisemitizmas.

Antai pasaulyje pripažinta nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ savo šiais metais paskelbtame dokumente teigia, kad Izraelis apskritai neturi teisės egzistuoti, ir ką? Jokios reakcijos. Jungtinės Tautos vos ne konvejerio būdu priiminėja rezoliucijas prieš Izraelį

Antai pasaulyje pripažinta nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ savo šiais metais paskelbtame dokumente teigia, kad Izraelis apskritai neturi teisės egzistuoti, ir ką? Jokios reakcijos. Jungtinės Tautos vos ne konvejerio būdu priiminėja rezoliucijas prieš Izraelį, ir nieko. Didžiulis Vidurio Rytų emigrantų antplūdis į Europą ir JAV atsivežė su savimi patologinį arabišką antisemitizmą, suradus vietinių neonacių ir kairiųjų radikalų jau paruoštą dirvą.

Tai patvirtina Tel Avivo universiteto atliktas tyrimas. Ataskaitoje nurodoma, kad JAV, Kanada, JK, Vokietija ir Australija yra tarp šalių, kuriose buvo staigus augimas. Socialinė žiniasklaida išlieka antisemitizmo skatinimo ruporu. „Anti-Semitism Worldwide Report 2021“, kurį parengė Tel Avivo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Šiuolaikinės Europos žydų studijų centras, yra pagrįstas dešimtimis tyrimų iš viso pasaulio, taip pat informacija iš teisėsaugos institucijų, žiniasklaidos bei žydų organizacijų. Nustatyta, kad JAV, kur gyvena daugiausiai žydų už Izraelio ribų, prieš žydus nukreiptų neapykantos nusikaltimų skaičius Niujorke ir Los Andžele buvo beveik du kartus didesnis nei praėjusiais metais.

Švedijoje pro-palestiniečių demonstracijose atvirai kviečiama žudyti žydus, tačiau reakcijos jokios. Nežabota, neretai niekuo nepateisinama kritika Izraeliui tapo krikščioniškųjų Vakarų antisemitų priedanga „teisėtai“ skleisti neapykantai žydams.

Prancūzijoje užregistruotų antisemitinių incidentų skaičius išaugo beveik 75 proc. palyginti su 2020 m. Kanados žydų bendruomenė pranešė apie 40 registruotų antisemitinio fizinio smurto atvejų per vieną rugpjūčio mėnesį. Jungtinėje Karalystėje užregistruotų fizinių išpuolių prieš žydus skaičius išaugo 78 proc., palyginti su 2020 m. Vokietijoje policijos užfiksuotų antisemitinių incidentų skaičius išaugo 29 proc. , palyginti su 2020 m., ir 49 proc. , palyginti su 2019 m. Australijoje taip pat smarkiai padaugėjo užregistruotų antisemitinių incidentų – vien gegužę įvyko 88. Tai didžiausias visų laikų mėnesinis skaičius. Švedijoje pro-palestiniečių demonstracijose atvirai kviečiama žudyti žydus, tačiau reakcijos jokios. Nežabota, neretai niekuo nepateisinama kritika Izraeliui tapo krikščioniškųjų Vakarų antisemitų priedanga „teisėtai“ skleisti neapykantai žydams.

Lietuva, deja, neiškrenta iš konteksto. Štai Andrius Tapinas pradėjo vajų „Verskime sovietinius paminklus“. Klausiau A. Tapino, ar jis nenorėtų kviesti dar vienai akcijai „Verskime paminklus, garbės ir atminimo lentas žydų žudikams ir nacių kolaborantams!“? Atsakymo negavau.

Nepopuliaru, netraukia dėmesio, patogiau visu savo autoritetu malti rašytoją Rūtą Vanagaitę ir nesvarbu, kad ji dėl savo pareiškimo apie partizaną A. Vanagą atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi iki šios dienos. Nuosekliai kovoti prieš antisemitizmą – tai ne sovietinius balvonus nuo pjedestalų vartyti. Antisemitizmo vėžys tiek giliai išplitęs, kad jo gydymas lieka pačių žydų reikalu. Tų žydų, kurie Lietuvos kariuomenei tiekia bent kol kas Ukrainai nepasiekiamus ginklus.

(Tiesa, Izraelis, anot Estijos užsienio reikalų ministrės Eva – Marija Liimets, nedraudžia Estijai tiekti Ukrainai izraelietiškus prieštankinius Spike ginklus bei kranto apsaugos raketas Blue Spear. Taip pat ir Vokietijai nedraudžia tiekti Ukrainai prieštankinius ginklus, kuriuos gamina Vokietijoje Izraelio valdoma įmonė. Izraelio dalyvavimas tarp keturiasdešimties šalių, stojusių į Ukrainos pusę, sako, kad Izraelio pozicija išties pasikeitė. S. Lavrovo antisemitinis pareiškimas tik patvirtina, kad Izraelio balansavimo tarp Rusijos ir Ukrainos politika niekur neveda. Pirma, jau tapo akivaizdus „analogų neturintis“ Rusijos karinių pajėgų pritrenkiantis neįgalumas, antra – tas balansavimas neatnešė jokios naudos nei Ukrainai, nei Izraeliui).

S. Lavrovo antisemitinis, rasistinis pareiškimas yra putiniškojo nacizmo patvirtinimas. Ilgai laukti nereikėjo, nes Ukrainos politinis ir žmogiškasis nuvertinimas teigiant, kad „Ukraina nėra jokia tauta, todėl būtina ją sunaikinti“ niekuo nesiskiria nuo hitlerizmo ideologijos, neįmanomos be neapykantos žydams. Ir šiame kontekste vėl savaime kyla klausimas JAV ir NATO: ar ruošiatės, kaip tais 1941– 944 metais, žinodami apie nacių įkurtas koncentracijos naikinimo stovyklas Vokietijoje ir Lenkijoje, nieko nedaryti? Kiek dar NATO reikės laukti, kol bus nuspręsta tiesiogiai padėti Ukrainai sunaikinti Rusijos banditus Ukrainoje?

Kodėl vis dar nėra JAV priešlėktuvinės gynybos raketų Kijeve, Odesoje, Charkove? Kur aviacija? Ar sunku, pasitelkus lendlizą, apsimetus ukrainiečiais, panaudojus NATO aviaciją per kelias dienas sunaikinti putiniškas padugnes, dėvinčias Rusijos karių uniformas, Ukrainoje? Ar vis dar bijoma beprotiškų grasinimų branduoliniais ginklais? Nenaudos ir nenaudoja, net ir matydami visišką savo kariaunos neįgalumą. Todėl ir vemia grasinimais, neapykanta, antisemitizmu, nes nujaučia artėjantį savo tikslų Ukrainoje ir pasaulyje žlugimą.

Antisemitizmas tylia savo forma yra paplitęs visose Lietuvos socialiniuose sluoksniuose, antraip paminklai ir garbės lentos žydų žudikams ir nacių kolaborantams jau senai būtų demontuoti.

„Mušk žydus, gelbėk Rusiją“ šūkiai visomis jo formomis paplitę ir už Rusijos ribų. Šios šalies visuomenės laukia rimtas denacifikavimas, desovietizavimas. Deja, pastarųjų išvengė Lietuva, todėl ir sovietinis, ir antisemitinis naratyvas nugrimzdo į pasąmonę, retkarčiais iškildamas į paviršių visokių maršiečių, antivakserių ar tautininkų pavidalu.

Sprendžiant iš jų vartojamo žargono, sunku suklysti. Antisemitizmas tylia savo forma yra paplitęs visose Lietuvos socialiniuose sluoksniuose, antraip paminklai ir garbės lentos žydų žudikams ir nacių kolaborantams jau senai būtų demontuoti.

Rusijos planai Ukrainoje jau žlunga ir žlugs galutinai, tačiau niekur nedings šūkis „Mušk žydus, gelbėk Rusiją!“, nes jis vis dar visomis jo formomis neįtikėtinai populiarus pasaulyje.

Mat pats faktas, kad Putino režimo naikinimui vadovauja žydų kilmės Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, skamba tiek pat siaubingai antisemitų ausyse, kaip ir Izraelio egzistavimas bei žydų šūkis „Am Israel chai!“ – „Izraelio žmonės gyvi!“. S. Lavrovo pareiškimas sulaukė pagrįsto civilizuoto pasaulio pasipiktinimo. Kas toliau?