Šį kartą – apie darbus, kurių kaina jau „nulaužia“ eilinio vidutinio tautiečio sąmonę, ir kas bus toliau.
„Nesuprantu, už ką žmonės man moka. Po darbo arba savaitgalį važiuoju su įmonės busiku darbų atlikti. Per pusdienį – 300–500 eurų. Elektros ir panašius darbus nudirbti pats išmokau, nieko sudėtingo. Matau, kad per daug, tačiau, kol moka, tol pinigų neatsisakau. Tik bankas, kai paskolą ėmiau, taip ir nesuprato, kaip iš vadybininko algos namą pasistačiau“, – linksmai porina bičiulis, svarstantis, kur investuoti upeliu besiliejančius eurus.
Kita pusė, ta, kuriai tenka mokėti, ne tokia laiminga.
Garsi Rokiškio ūkininkė Birutė Dapkienė savo feisbuko paskyroje piktinasi:
„Už dviejų dienų darbą – išgręžti 70 cm gylio duobes ir įstatyti 50 vienetų medinių kuoliukų – Lietuvos bajorai, tie, kurie valstybės išlaikomi, užsiprašė 500 eurų. Jei tiek man kas mokės, tai velniop. Einu kuolintis. 22 darbo dienos – 5500 pinigų.“
Paskelbus šį įrašą feisbuke užvirė karšta diskusija, ar verta tiek mokėti. Tauta pradėjo dalytis ir įdomesniais pavyzdžiais, kiek dabar ima meistreliai.
Ne visi buvo tokie kritiški:
„Toks įspūdis, kad dama blogai atliko rinkos pasiūlos tyrimo darbus. Pamenu, buvau ištiktas šiokio tokio šoko, kai už 8 nuluptų plytelių suklijavimą nemenkai garsus „Mano būstas“ siūlė savo „specialistą“, kuris prašė 400 eurų, o išgirdęs nustebusi „kieeeeek?“ kainą iškart numušė iki 300. Kelios valandos tiriant paslaugų pasiūlą – ir rastas variantas už 140. Buvo besisiūlančių ir už 80, bet sudvejojau dėl galimos darbų atlikimo kokybes“, – patirtimi dalijasi pilietis, išsaugojęs kišenėje daugiau eurų, nei tikėjosi.
„Vieni lengvai įsivaizduoja sėkmingai veikiančių įmonių vadovų darbą, kiti pavydi statybininkams. Visada sveikiausia išbandyti save konkrečioj pozicijoj. Benzininio grąžto nuoma su grąžtu ir kūjis savaitgaliui bus 40–50 eurų. Belieka dirbt ir džiaugtis sutaupius 450“, – piktinasi vienas skaitytojas.
„Pernai pas mus parke lankėsi žmonos bičiulis. Pasikalbėjom. Sakė, užsiima žolės pjovimu. Mažiausiai 300 eurų per dieną. Na, taip, reikia technikos, busiko, degalai kainuoja. Bet kai jis per tris dienas uždirba paskolų vadybininkės regione algą, tai kažkaip įdomiai...“ – lygina skaitytoja.
„Pasijuokiau, o vakar pats užsiroviau, kalbant apie kainos pasiūlymą. Darbas – įlipti į eilinę elektros atramą ir, jei tvarkingai, gražiai, tai reikia atsukti, o jei bet kaip, – nukirpti 2 laidus. Trukmė – iki 30 min. su visais pasiruošimais ir „susipakavimais“. Na, dar daugiausia 1,5 valandos važiuoti pirmyn ir atgal. Kaina – 280 eurų“, – nuostabos neslepia kitas.
Žinomas fotografas įvardija, kiek šiais laikais kainuoja nuotakos svajonė, – vestuvių fotosesija:
„Gali kainuot ir 3000–5000 eurų, jeigu madingi fotografai ir perki paketą su nūnai įprasta love story (dar iki vestuvių organizuojama surežisuota fotosesija). Puotas dabar madinga daryt užsieny, užbukinus visą namą su laisvalaikio faciličiais.“
Pasipiktinote? Tačiau turiu nuliūdinti: toks kainų šuolis normalus, nes rinkoje – tiesiog pinigų perteklius. Jei to nejaučiate asmeniškai, tai nereiškia, kad ir kiti liko atokiau nuo gaivinamų ES ir valstybės biudžeto finansinių srautų. Be to, paskolos pigios. Žmonės šiandien vis dar gali mokėti ir mokėti daug, o kiek kas realiai kainuoja, dėl infliacijos jau nebesuvokia. Be to, daugelyje sektorių per porą metų žymiai kilo algos ir vienkartiniai darbeliai už kelis šimtus eurų įkandami.
Kaip minėjau, tai normalūs procesai ekonominio lūžio metais. Jei prisiminsime praeitą krizę ar pirmuosius metus po Nepriklausomybės, tai irgi kiekvienas meistrelis ar „verslininkas“ uždirbdavo daug kartų daugiau nei ypatingos kvalifikacijos reikalaujančių specialybių atstovai – medikai, mokytojai, inžinieriai. Dabar nutiko panašiai.
Kas toliau? Toliau – grįžimas į sąlyginai normalias vėžes, kurios būna po bumo. Tai jau rodo ta pati NT statistika. Registrų centro statistika byloja: bendras balandžio mėnesio NT aktyvumas šiemet ketvirtadaliu kuklesnis nei prieš metus, o pagrindinių objektų kategorijų – žemės sklypų, butų ir gyvenamųjų namų – sandorių skaičiai yra apie 20 proc. mažesni nei 2021-ųjų balandį.
Mažiau sandorių, mažiau remontų, mažiau užsakymų meistreliams, mažesnė eilė rikiuojasi prie kiekvieno, vis dar pakeliančio kūjį.
Ar dėl to kris kainos – matysim. Infliacijos dar niekas neatšaukė, ir, kiek ji suksis, anksti kalbėti. Kas kita, kad rinkoje jau matyti įdomių procesų. Kol kas – tik pirmosios nepatvirtintos žinios, tačiau signalai neramina. Brangius lietuvius keičia pigūs ukrainiečiai. Ypač ten, kur nereikia aukštos kvalifikacijos ir kalbos. Faktai, kad kai kurios įmonės jau masiškai atleidžia lietuvius, jog juos pakeistų užsieniečiai, dar nepatvirtinti, tačiau, tikėtina, bus visko. Verslas skaičiuoja. O sentimentai – toks reikalas, kuris į „Excelio“ lenteles nesugula arba jas tik gadina.
