Be to, Rusija nenusiramintų. Kremlius toliau puoselėtų, o atgavęs jėgas ir įgyvendintų imperialistinius planus. Milžiniška grėsmė šalies nepriklausomybei iškiltų Moldavai, Sakartvelui, Baltarusijai. Damoklo kardas pakibtų ir virš Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybių.
Suprasdami karo Ukrainoje svarbą ir reikšmę pasaulio saugumui apskritai ir Europos regionui konkrečiai, praėjusią savaitę Vokietijoje esančioje Ramšteino JAV oro pajėgų bazėje susitiko 40 šalių krašto apsaugos ministrai. Sutarta dėl tolesnio Ukrainos gynybos stiprinimo.
Norint ne tik atremti Rusijos ordos puolimą Donbase, bet ir ilgainiui pereiti į kontrpuolimą, Kyjivui reikia gauti sunkiąją ginkluotę, tokią kaip haubicos, įvairios šarvuotos mašinos, tankai, modernias priešlėktuvinės gynybos sistemas. Kuo daugiau ir kuo greičiau tai gaus, tuo ukrainiečių pasipriešinimas bus efektyvesnis.
Neatsitiktinai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Vašingtonas „vers kalnus, kad galėtų patenkinti“ Kyjivo poreikius. Amerikiečių, kaip ir visų karinėje bazėje susirinkusių, tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą prieš Rusiją. Iš esmės sukurta antiputiniška valstybių koalicija.
JAV į Ukrainą nusiųs 90 155 mm kalibro M777 traukiamų haubicų, kurių šaudymo tolis – 30 kilometrų. 40 tūkst. artilerijos sviedinių. Vašingtonas taip pat į Ukrainą nusiųs du šimtus M113 tipo šarvuotų automobilių. Vienuolika – Mi-17 sraigtasparnių ir 100 kitokių šarvuočių bei artilerijos amunicijos.
Be to, besiginančiai Ukrainai JAV nutarė papildomai skirti 33 mlrd. dolerių pagalbos paketą. Anot JAV prezidento Joe Bideno, „šios kovos kaina nėra pigi. Tačiau nusileisti agresijai bus dar brangiau, jeigu leistume tam įvykti“.
Prancūzija perduos 155 mm savaeiges ratines haubicas CAESAR, galinčius smogti už 40 km esantiems taikiniams. Paryžius taip pat perdavė prieštankinės raketų sistemas – Milan. Vokietija pažadėjo perduoti naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų Gepard. Didžioji Britanija – priešlėktuvinių raketų Starstreak kompleksus ir tankus.
Apskritai nuo karo Ukrainoje pradžios Didžioji Britanija tapo vienu didžiausiu ginklų tiekėjų Ukrainai Europoje. Anot britų Krašto apsaugos ministerijos, išsiųsta daugiau nei 5 tūkst. prieštankinių raketų, 1360 pastatus ir įrenginius galinčios naikinti amunicijos. Perdavė penkias oro gynybos sistemas su daugiau nei 100 raketų ir 4,5 tonos plastikinių sprogmenų.
Čekija jau seniau nusiuntė atnaujintus sovietinius tankus T-72 ir kovos mašinas. Slovakija – perdavė sovietinę priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300.
Praėjusią savaitę Lenkija perdavė Ukrainai daugiau nei 200 vienetų tankų T-72 ir kelias dešimtis pėstininkų kovos mašinų. Dar anksčiau Varšuva siuntė prieštankines raketas Javelin. Ukrainos gynėjai taip pat gavo nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemų Piorun, dronų, haubicų, ir kitokios ginkluotės. Lenkijos karinės paramos Ukrainai vertė – per 1,5 mlrd. eurų.
Nors Lietuva ir neturi rimtos gynybos pramonės, tad negali pasiūlyti sunkios ginkluotės, paramos kontekste Lietuva atrodo visai neblogai. Pirmąją paramą ginkluote Lietuva suteikė dar prieš karo pradžią. Perduotos priešlėktuvinių raketų sistemos Stinger.
Karui prasidėjus, Lietuva ir toliau teikė įvairią pagalbą. Šiuo metu Lietuvos karinės paramos vertė siekia apie 100 mln. eurų.
Be to, dar iki karo ilgą laiką Lietuva visokeriopai prisidėjo prie ilgalaikio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. Vykdė karinę mokymo misiją – mokė ukrainiečių karius naudotis vakarietiška ginkluote. Supažindino su NATO mūšio vedimo standartais.
Nederėtų nurašyti ir diplomatinių Vilniaus pastangų bandant aiškint Vakarų partneriams Ukrainos klausimą. Nuolatos priminti apie realią Maskvos grėsmę. Dabar galime būti „pasikėlę“ ir sutiktiems vakariečiams sakyti: „ar mes jums nesakėme, ar neperspėjome, matote, kas dabar vyksta“.
Anglų kalboje yra toks pasakymas: „punch over your weight“ (liet. – smūgiuoti stipriau, nei sveri). Būna situacijų, kai nepaisant valstybės dydžio, ekonominio, karinio potencialo ir turimų resursų, ji padaro gerokai daugiau nei didžiosios šalys.
Ukrainos klausime Lietuva ilgą laiką buvo būtent toks lengvo svorio boksininkas, smūgiavęs daugiau, nei pats svėrė. Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, iki kovo 27 dienos pagal suteiktos finansinės, humanitarinės ir karinės pagalbos Ukrainai dalį, skaičiuojamą nuo šalies sukuriamo BVP dalies, Lietuva tarp visų pasaulio šalių buvo trečioje vietoje.
Vilnius ukrainiečiams skyrė 0,06 proc. nuo šalyje sukuriamo BVP. Palyginimui Jungtinės Karalystės pagalba – 0,03 proc. nuo BVP, JAV – 0,04, o Vokietijos – 0,01. Daugiau už mus skyrė tik Lenkija – 0,18. O pirmoje vietoje gerokai nuo visų atsiplėšusi Estija. Talinas ukrainiečiams skyrė – 0,79 proc. nuo šalyje sukuriamo BVP.
Tarsi ir galime pasidžiaugti. Darome tai, ką galime. Suteikėme tai, ką turime.
Kita vertus, mūsų parama nesiekia nei 1 proc. nuo BVP. Ukrainoje sprendžiamas ir Lietuvos likimas. Nuo karo Ukrainoje rezultatų stipriai priklauso ir Lietuvos saugumo situacija.
Vienokia jinai bus, jei ukrainiečiams pavyktų iš savo šalies išvaryti okupantus, atstatyti valstybės sienų kontrolę iki 2013 metų ribos, o Maskvoje įvyktų putinistinio režimo krachas. Visai kitokia, jei Ukraina būtų padalinta į dvi ar daugiau dalių.
Pasakymai, kad Lietuvos ambicijos nedera su turima amunicija, tad padėti daugiau neįmanoma, nėra teisingi. Tarkim 2015-aisiais daugiau nei 385 milijonus eurų Lietuva nupirko 88-nias Boxer tipo pėstininkų kovos mašinas. Mašinoms suteiktas Vilkų vardas.
Buvo nuspręsta ant mašinos platformos sumontuoti izraelietiškus kovinius bokštelius su JAV gamintojo 30 mm patrankomis MK-44S ir prieštankinėmis raketomis Spike LR. Pastarųjų šaudymo tolis – 10 kilometrų.
Dėl Kovido ir kitų problemų pėstininkų kovos mašinų pristatymas užtruko, bet žadama, kad jau šiemet turėsime praktiškai visus 88 Vilkus. Kodėl Ukrainai nepardavus bent 20 šių kovos mašinų?
Būtų galima realiomis sąlygomis įsitikinti kovos mašinų gebėjimais. Rasti ir vėliau pašalinti galimus trūkumus. 20 mašinų perdavimas iš esmės nepakeis Lietuvos strateginio saugumo balanso. Nėra juk taip, kad su 88 Vilkais esame saugūs, o 68 – nesaugūs.
Be to, šias metais Lietuva pradėjo derybas dėl naujų 120 pėstininkų kovos mašinų Boxer įsigijimo. Tad bus tų Boxerių. Reikia pripažinti, kad Lietuvai žymiai geriau, kad Kremliaus orkų orda būtų dabar sustabdyta Ukrainoje, nei ateityje su maskvėnais kovoti Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio ar Šakių apylinkėse.
Dabar išeina, kad kitame pasaulio gale esanti Australija perduoda kovojantiems ukrainiečiams 20 šarvuotų transporterių Bushmaster, o Lietuva – pagaili. Ne laikas Lietuvai laukti, trypčioti vietoje ir taupytis. Pagalbos reikia čia ir dabar, ir tai galime padaryti.
