Paskui metų metus besitęsiantys procesai ir tylus išteisinimas. Čia jau nėra nei spec. tarnybų vadovų pasisakymų, nei antrankių, tik visuomenei nesuvokiamas ore kabantis klausimas, į kurį, greičiausiai, nebus atsakymo: „Kas kaltas dėl to, kad mes, mokesčių mokėtojai, sumokėjome už keletą metų trunkančias bylas, kurios laužo ne tik jų dalyvių, bet ir visos šalies politinę sistemą?“
Apie politinės sistemos laužymą nejuokauju. Nes spec. tarnybos savo veiksmais nusprendžia, kas valdys valstybę ar atskirus regionus, o ne rinkėjai.
Viena garsi ir skambanti šią savaitę byla prasidėjo gūdžiais 2016 m., kai Liberalų sąjūdis rengėsi Seimo rinkimams ir skaičiavo rekordinius reitingus. Neformaliai koridoriuose jau buvo dalijami ministrų postai. Tada nutiko įprasta istorija su garsiais šūkiais, antrankiais ir pažadais, kad su korupcija bus baigta. Tačiau baigta, panašu, buvo su šia byla.
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį didžiojoje politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, koncernui „MG Baltic“ bei buvusiam jo viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir kt. Visi atsakomybėn patraukti asmenys buvo išteisinti.
Tačiau tai nieko naujo. Kaip tik šiais metais baigėsi ir kelios kitos istorijos, prasidėjusios vykstant ar rengiantis savivaldybių rinkimams 2019 m.
Vilniaus apygardos teismas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, sutarto kyšio iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ išteisino Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską.
Jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinimai prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis šioje byloje taip pat pateikti krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentui Alvydui Bieliauskui. Jis dėl korupcijos taip pat išteisintas, o dėl šovinių laikymo byla nutraukta kaip mažareikšmė, šovinius teismas konfiskavo.
„Teismas dėl prekybos poveikio nustatė, kad vis dėlto nebuvo šiam nusikaltimui būtino korupcinio susitarimo, korupcinių mainų. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad R. M. Račkausko reikalavimas, prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo tikru ir realiu ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Darius Pranka.
Kaip skelbė teisėsauga, per ikiteisminį tyrimą surinko duomenų, jog 2019 metų pavasarį, lankydamasis A. Bieliausko biure Vilniuje, R. M. Račkauskas galbūt paprašė šio vilniečio verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią nuo savivaldos rinkimų, – 3 tūkst. eurų.
Tai jau antra R. M. Račkauskui iškelta byla. Ankstesnėje byloje jis pripažintas kaltu, tačiau nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Sausio 24 dieną Šiaulių apygardos teismas Panevėžio vadovą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą. Merui penkerius metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Kitas meras taip pat šventė pergalę. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai dėl kaltinimų prekyba poveikiu išteisino buvusį Anykščių merą Kęstutį Tubį.
2019 m. sausio 28 d. jis sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Teismas skyrė nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams. Jam taip pat skirtos ir kardomosios priemonės – 10 tūkst. eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis bei lankytis Anykščių rajono savivaldybės administracijos pastate. 2019 m. merų rinkimuose nesėkmingai siekė būti perrinktas antrai kadencijai.
Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad K. Tubis esą siekė paramos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui „Kęstučio Tubio sąrašas „Anykščių krašto labui“, besiruošiančiam 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams. Teismas konstatavo, kad K. Tubis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. „Dėl trijų prekyba poveikiu epizodų jis yra išteisintas“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.
Kas toliau? Deja, niekas nežino. Kiek tokių šou bus ir kuo jie baigsis, pamatysime gana greitai – vėl artėja savivaldybių rinkimai. Tačiau norėtųsi atsakymų iš institucijų, kurios šias bylas pradėjo ir atnešė į teismą. Kodėl taip nutiko – kieno nekompetencija, kad bylos, keičiančios valstybę ir visuomenę, bliūkšta viena po kitos.
Jei politikai nekalti, tai kodėl juos reikia metų metus malti teisėsaugos mėsmalėje, o ne tiesiog nutraukti bylas? Jei kalti, tik kaltės nesugebama įrodyti, tai kam valstybei ir visuomenei reikalingos tokios institucijos ir jų vadovai? Gal laikas peržiūrėti jų veiklą. Ar ne per didelė prabanga leisti visuomenės pasirinkimą keisti ne diskusijomis, bet garsiomis bylomis?
