Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: 'Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!'“ Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius.
Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams.
Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo. Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę. (Lk 24, 1–12)
Romoje, skirtingai negu Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, nėra papročio Velykų rytą aukoti vadinamųjų Rezurekcijos Mišių. Nėra ir velykinių procesijų garsiai skambant varpams.
Vis dėlto tebesama tam tikrų pėdsakų, iš kurių galima spręsti, kad rytinė Velykų procesija yra ne Rytų Europos katalikų sugalvotas paprotys, bet tradicija, atėjusi pas mus iš katalikybės centro – Romos.
Kaip liudija X–XI a. dokumentai, Velykų sekmadienio rytą Romoje vykdavo vadinamosios Surrexit, arba „Petro – prisikėlimo liudytojo“, apeigos.
Popiežius, vilkintis puošniais liturginiais drabužiais, su koncelebrantų ir dvariškių palyda ateidavo į šv. Lauryno koplyčią Letarano rūmuose prie Romos katedros, tris kartus pabučiuodavo joje iki mūsų dienų saugomą „ne rankų darbo“ Kristaus ikoną ir intonuodavo: „Prisikėlė Viešpats iš kapo, aleliuja!“.
Paskui popiežius palinkėdavo ramybės kiekvienam koncelebrantui sakydamas: „Tikrai Viešpats prisikėlė.“ Į tai kiekvienas atsakydavo: „Ir pasirodė Simonui.“
Iš koplyčios popiežiaus vadovaujama procesija patraukdavo į netoliese esančią Didžiąją Dievo Motinos baziliką, kur būdavo aukojamos Velykų dienos Mišios.
Kelis šių Surrexit, arba „Petro – prisikėlimo liudytojo“, apeigų elementus prieš dvidešimt penkis metus į šv. Petro aikštėje aukojamų Velykų dienos Mišių liturgiją grąžino šv. Jonas Paulius II († 2005).
Kai kurie panašumai ir ypač tas pavadinimas turbūt leidžia manyti, kad mūsiškės Velykų ryto procesijos išsaugojo tą dalį tradicijos, kuri Romoje jau užmiršta.
