Tik vėliau kolegos paaiškino priežastį – ministerijos klerkai tiesiog pamiršo laiku paskelbti patalpų nuomos konkursą, senoji sutartis baigėsi ir verslui teko išsikelti. Tvarka yra tvarka.
Tokių atvejų – ne vienas ir ne du. Milžiniškas valdininkų ir biudžetinių įstaigų tarnautojų, kurių dalis yra ne tam, kad dirbtų vertę kuriantį darbą, o tiesiog „dėl etato“, korpusas tiesiog degina visų mūsų skolintus pinigus. Ir šio deginimo niekas nenutrauks dar ilgai, nors vėl kalbama apie eilinę valstybės valdymo reformą. Tiesa, po kiekvienos tokios reformos valstybės tarnautojų tik padaugėja. Šis segmentas plečiasi ir juodoji skylė, kurioje dega visų mūsų milijardai, didėja.
Ją mėginti užkamšyti naujais milijardais – tas pats, kas mėginti prakiurusį laivą gelbėti į jį pumpuojant vis daugiau vandens.
Taigi spėriai brendame į krizę. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet augimas bus tik 0,1 proc. Tai recesijos riba, ir Vyriausybė bandys gelbėtis pinigais – kovai su kainomis bus skirta 2,3 milijardo eurų. Prabilta ir apie simbolinę valstybės valdymo reformą.
„Lrytas.lt“ paskelbė įdomių duomenų.
Kai kuriuos su naująja valstybės tarnybos reforma susijusius įstatymų projektus Seimui ketinama pateikti jau šį pavasarį, tačiau, pasak vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės, realūs pokyčiai turėtų prasidėti tik nuo 2023 metų.
Reforma esą turėtų paliesti ne tik valstybės tarnybą, bet ir visas 3885 viešojo sektoriaus įstaigas, kuriose šiuo metu dirba per 350 tūkst. žmonių, tarp jų – 55 tūkst. valstybės tarnautojų.
Ankstesnės reformos metu valstybės tarnautojų skaičių žadėta mažinti daugiau nei perpus – iš 52,6 tūkst. žmonių turėjo likti apie 20 tūkst. Prieš trejus metus žadėtiems pokyčiams įgyvendinti planuota išleisti maždaug 100 mln. eurų.
Dabar planuojamai pertvarkai įvykdyti ketinama atseikėti 27 mln. eurų. Pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva tarp 38 Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių valstybių užima 20 vietą.
Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 36-a.
Citatos pabaiga.
Šie keli skaičiai ir atskleidžia, kodėl pas mus daug dalykų vyksta kreivai šleivai. Nieko ir negalime norėti, nes pagal valdininkų gebėjimus Lietuva yra tik 36-a. Tai reiškia, kad valstybė realiai nebevaldoma ir tiesiog kaip nuo kelio nuriedėjęs vežimas sminga į pelkę.
Kvalifikuotas biurokratas – aukso vertės. Tą žinojo milžiniškas imperijas sukūrę valdovai. Be vykdytojų, kurie atlieka kvalifikuotus pavedimus, toli nenujosi. Šiandien, jau kelinta kadencija iš eilės, biurokratas – tiesiog pastumdėlis politinio pasitikėjimo veikėjų rankose, kurie dažnai į valdžią eina ne tam, kad ką nors sukurtų ar pakeistų, o kad tiesiog įgyvendintų asmeninius ar partijos draugų planus ir interesus.
Valstybės valdymu niekas neužsiima. Tai neįdomu. Niekas iš įvairių reformų kūrėjų sau taip ir neuždavė klausimo, ar kvalifikuotas žmogus, ne vienus gyvenimo metus skyręs studijoms ir atsakingas už milijoninius projektus, gali normaliai dirbti ir gyventi iš 800 eurų atlyginimo į rankas. Tai, kad vietoj vieno varguolio valdininko atsiras dar trys tokie pat, nieko nepakeis. Apie politinio pasitikėjimo tarnautojų, kuriems „padaromos“ algos, gyvenimą šį kartą nekalbėsime.
Kaip atrodo pinigų švaistymas? Viena kolegija – pavadinimo neminiu, nes tokių įmonių ir įstaigų šimtai, – turi 85 darbuotojus. Viešieji pirkimai ir laimėti konkursai – apie 800 tūkst. eurų per metus. Tai sėkmingas įmonės biudžeto, viršijančio du milijonus eurų, papildymas. Internetinis puslapis neveikia – kažkada sugriuvo ir niekas nesutvarkė iki šiol. Eurų pragyventi duoda kelios ministerijos ir tarnybos. Be to, milžiniški iš sovietmečio likę pastatų kompleksai, kurių nelabai pajėgia išlaikyti. Rengiami labai siauros specializacijos darbuotojai, kuriuos, beje, rengia ir aukštoji mokykla.
Niekas iki šiol neuždavė klausimo, ar tikrai tokia įstaiga reikalinga? Ką ji duoda valstybei, kuriai kainuoja milijonus eurų? Taip, čia per įvairius projektus sėkmingai ganosi labai aukšti valstybės tarnautojai. Taip, tai visiškai legalu, todėl niekas ir neužduoda paprastučio klausimo – gal geriau už tuos pinigus kiekvienais metais į geriausius užsienio universitetus išsiųsti 50 studentų, kurie bus motyvuoti ir parsiveš naujausių žinių bei technologijų. Taip valstybę kėlė prieškario Lietuvos vadovai. Žinoma, tada valdininkų „ganyklos“ dings.
Ar kas nors pasirašys tokią projekto, kuris leis sutaupyti ir kartu kur kas geriau parengti studentus, reformą, niekas net nesvarsto. 2020 m. kolegiją baigė 190 absolventų. Kiek jų dirba pagal specialybę, duomenų nėra.
Ką daryti, atsakymas senas ir žinomas – apie reformas kalbėti nereikia. Pirmiausia reikia normalaus valstybės finansų ir veiklos audito. Tada – padoraus pasiruošimo, vertinant ne šūkius, lozungus ir įstaigų vadovų partinę priklausomybę, o skaičius, – ir skausmingų pokyčių. Su ideologija „pigiai pasiskolinkim ir pašvaistykim“ vieną kartą pasivysim Graikijos finansinę būklę prieš praeitą krizę ir tada prasidės tikrosios linksmybės, nes kaip ir kur leisti pinigus, spręsime nebe mes. Už mus tai darys įvairios organizacijos. Tada skaudės.
