Ar žinote, kuo skiriasi Pinokis ir Buratinas? Kai meluoja itališka medinė lėlė, tįsta nosis. Kai netiesą kalba jos rusiška kopija, ilgėja stalas. Likimo ironija – kadaise iš Vakarų pavogto personažo vardu režimas dabar ketina pavadinti mašinas, kurias tikisi gaminti pavogtose gamyklose. Iš tiesų tai nieko jie nebegamins, tačiau įklimpus į karą iki ausų reikia meluoti dar aršiau ir (jų manymu) labiau įtikinamai.
Lietuva – ne išimtis, nors jums socialiniame burbule gali atrodyti, kad visi aplink palaiko Ukrainą ir demokratiją. Deja, realybė yra kiek kitokia.
Gyvename visuomenėje, kurioje knygas seniai išstūmė ekranai – dideli ir maži. Savarankiško mąstymo ir nuomonės turėjimo procesus daugybė žmonių yra delegavę kažkam kitam. Nėra laiko galvoti ir gilintis, reikia pramogauti, platinti ir (o kaipgi) reikštis patiems. Yra net terminas – nuomonės formuotojai. Tokie lyg ir smegenų elektrikai, kuriems kažkas moka už darbą. Masių smegenims tie procesai jau nepavaldūs. Tai – kelių dešimtmečių karo propagandos, TV narkozės įdirbis, kuris paveikė ne tik Rusijos gyventojus.
Smegenys veikia keturiais pagrindiniais dažniais, kuriuos mokslininkai vadina alfa, beta, teta ir delta. Protaujantys ir kalbantys individai būdravimo metu skleidžia beta dažnio bangas, o delta yra siejama su miego faze. Tuo tarpu alfa ir teta spinduliuotė smegenyse fiksuojama kai žmogus hipnotizuojamas. Arba ilgai žiūri televizorių. Tai – pasyvaus, nekritiško proto būvis.
Veiklioji, aktyvioji smegenų veiklos sritis yra kairiajame pusrutulyje, kuris žiūrint TV veikia gerokai silpniau, logika ir mąstymas tarsi išsijungia. Funkcijos perleidžiamos dešiniajam pusrutuliui, kuris yra atsakingas už jausmus. Šviesa ir mirgėjimų dažnis didelę dalį žmonių veikia hipnotizuojamai, nes šiomis aplinkybėmis smegenys išsiskiria tam tikrą biologinę medžiagą.
Tačiau kol kas tai dar veikia. Kaip ir visi narkotikai, propaganda skatina priklausomybę, todėl Rytų Lietuvoje ir kai kitose vietovėse išaugo palydovinių antenų poreikis. Pagaliau užblokavus Kremliaus kanalus, vietiniai zombiai pasiilgo rusiškos propagandos serialų. Vakarai namuose be Solovjovo ir Skabejevos – nejaukūs, kažko nėra, lyg artimų.
Štai tos pasakaitės iš rūsio. Rusija atitraukia karius ir nepuls Ukrainos. Karo nėra, tai specialioji operacija. Gimdymo namus Mariupolyje subombardavo ukrainiečiai. Koronavirusą sukūrė Ukrainos laboratorijose. Sankcijos neveikia, o Baltijos šalyse jau tuoj nebus ką valgyti.
Jums šitie siužetai atrodo kaip kliedesiai, o karui pritariantys rusai – tarsi pamišėliai. Tačiau jūs turite kitų šaltinių ir gebėjimą savarankiškai vertinti informaciją. Zombiai visa tai seniai prarado, todėl jų apgailėtinos egzistencijos varikliui kasdien reikia Kremliaus markės smegenų dyzelio. Aplink jau seniai nieko nebėra: kūrybos, kultūros, atjautos, žmogiškumo. Išvogtas rusiškas fašizmas auditorijai gali pasiūlyti tik baimę ir karą. Naikinimo orgiją su ženklu Z.
Tiesa, yra dar kai kas. Tai labai svarbu, nes nuo to viskas prasideda. Netikrumo ir netikėjimo jausmas. Jo sėklos dygsta ne tik anoje žlugusioje visuomenėje. Jų rasite ir pas mus. O atpažinsite kad ir iš standartinės užkrėstųjų frazės: „Viskas yra ne taip paprasta“.
Zombiais negimstama, jais tampama – tereikia nuolat vartoti tam tikrą narkotikų dozę akims. Rusija (ir tūkstančiai žiūrovų Lietuvoje) šitaip svaiginama jau daugelį metų. Rašiau berods dar prieš 10 metų: būtina blokuoti informacinių teršalų šaltinius ir pakeisti juos objektyvia informacija rusų kalba. Raginau verslą nustoti šerti reklamos milijonais zombifikacijos kanalus leidžiant toliau nuodyti smegenis.
Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai tarsi pabudo iš letargo. Suprato, kad čekistui kalbėjimas nėra komunikacijos priemonė, bet būdas suklaidinti priešą. Įsitikino, kad V.Putinas meluoja tik tada, kai kalba. Tačiau E. Macronas ir kai kurie kiti jo vis dar klauso. Ragina nedidinti įtampos. Nes kvailių diena – jau seniai ne įrašas kalendoriuje, bet nuolatinis būvis.
Tai laikai, kai mus nuolatos bando apgauti. Ne tik Kremliaus troliai. Nesąmones, klastotes platina daugybė kitų naudingų idiotų, delegavusių mąstymo funkciją nuomonės formuotojams. TV signalų nebėra, tačiau liko daugybė kitų landų. Todėl supraskite: socialiniai tinklai geriausiu atveju yra tik vėjarodis, bet ne kompasas.
Patirtis ir sveikas protas turėtų suveikti išvydus naujieną, kuri yra per gera ar per keista, kad būtų tiesa. Susiraskite pirminį šaltinį, stebėkite vaizdo įrašo antrąjį planą. Žali lapai Ukrainoje vasarį? Numušti (ir nufilmuoti) trys naikintuvai per 15 sekundžių? Su balandžio 1-ąją, kvailučiai.
Visa tai yra naudingos propagandinės informacijos išskalbimo (washing assets) metodas. Kvailiams tinka skaityti ir dalintis. Pramogos pakeliui į zombių žemę. Blogiau tai, kad šiomis skalbyklėmis kuriamos įtikinamos, bet melagingos žinios galop atsiduria tradicinės žiniasklaidos puslapiuose. Tiesmukiško duomenų nurašinėjimo (copy-paste) amžiuje tai ilgai nerunka – menkai teišsilavinęs rašeiva iš astrologo arba kokio pamišėlio interneto svetainės paraidžiui nupyškina jį sudominusią „naujieną“ ir perskelbia savo kanale. Iš jos toji „naujiena“, nei tikrinta, nei taisyta, pradeda kelionę po interneto platybes, kol pagaliau nesąmonių kratinį randame naujienų portale, o tu neturi nei laiko, nei noro suvokti, kad esi mulkinamas. Dar vienas žingsnis skaistyklos link.
Šitą karą Rusija pralaimės, Kremliaus propagandos cechai pavirs dulkėmis. Tačiau nuodai iš užkrėstų smegenų valysis dar labai ilgai. Sutikę ir atpažinę zombį neskubėkite tiesti jam rankos, bet nekalkite ir kuolo į krūtinę. Saulei patekėjus, kai kurie iš jų dar gali atvirsti į žmones.